„Nedidelių modulinių reaktorių, kurie tiktų Estijai, kol kas nėra, tikimės išsamiau apie juos sužinoti iki 2030 metų“, – pareiškė jis interviu portalui ERR ir pridūrė, jog tuo atveju, jeigu iki to laiko tokie reaktoriai pradės veikti, bus galima išnagrinėti jų saugumą ir tinkamumą Estijos rinkai, taip pat priimti sprendimą dėl elektrinės statybos.
H.Sutteris paaiškino, jog šiuo metu mažiausių branduolinių reaktorių galia siekia 1200 MW, o tai Estijai netinka, nes didžiausias energijos vartojimas šalyje vasarą sudaro vos 700 MW.
„Šis modernus reaktorius Estijai tiesiog netinka, esame per maži“, – pažymėjo jis.
Visgi, jo nuomone, be atominės energijos nebus įmanoma pasiekti klimato tikslų visame pasaulyje.
Pasak H.Sutterio, nedidelių modulinių reaktorių technologija dar nėra sukurta.
„Ji yra kuriama, tokius projektus įgyvendina įvairūs technologijų kūrėjai, įvairios šalys. Išsamesnių naujienų šiuo klausimu tikimės gauti iki šio dešimtmečio pabaigos“, – pareiškė „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas.
Tik atsiradus technologijai, anot jo, bus galima išnagrinėti, ar nedidelis reaktorius tiktų Estijai saugumo ir kainų konkurencingumo požiūriais.
Jeigu būtų nuspręsta, kad toks reaktorius Estijai tiktų ir atsirastų grupė investuotojų, pasirengusių paremti projektą, atominė elektrinė Estijoje, H. Sutterio skaičiavimais, galėtų būti pastatyta anksčiausiai iki 2035 metų, bet veikiausiai tai būtų atlikta iki 2040 metų.
Estijoje galimos naujos kartos modulinio branduolinio reaktoriaus projektui parengti yra įsteigta atskira bendrovė – „Fermi Energia“.
