„Į smulkias granules supjaustytos padangos – labai kaloringas kuras. Jų kilogramo energetinė vertė siekia beveik 35 megadžiaulius ir yra keturis kartus didesnė negu iš degiųjų skalūnų pagamintos alyvos. Tai bandyta panaudoti prieš du dešimtmečius, bet nesėkmingai. Tačiau mūsų pastangas, jų panaudojimo 4–8 proc. dalimi šioje alyvoje technologijos bandymus vis dėlto vainikavo sėkmė“, – pareiškė „Eesti Energia“ verslo plėtros skyriaus projektų vadovas Veljo Aleksandrovas.
„Krosnių kuro gamybos pagal šią technologiją apimtys vien tik vienoje mūsų įmonėje leistų per metus sunaudoti 100 tūkst. tonų senų padangų, ir mes gana greitai ištuštintume jomis užverstą senąjį Tartu oro uostą. Beje, Estijoje senų padangų sankaupos per metus padidėja ne daugiau kaip 12 tūkst. tonų“, – pridūrė jis.
„Eesti Energia“ vadovas Hando Sutteras pabrėžė, jog toks senų padangų perdirbimas bus pradėtas iškart, kai tik bus gautas atitinkamas Europos Komisijos leidimas.
„Aplinkos apsaugos ministerija ruošia paraišką Europos Komisijos leidimui tokiam atliekų perdirbimui. Padangų perdirbimo galėsime imtis iškart, kai tik tokį leidimą gausime“, – spaudos konferencijoje šią savaitę Taline kalbėjo H.Sutteras.
„Eesti Energia“ senų padangų kaip antrinės energetinės žaliavos panaudojimo technologiją kūrė kartu su Talino technikos universiteto mokslininkais bei Suomijos bendrovių „Ramboll Finland“ ir „AF Consulting“ specialistais.
