Europos Komisijai šiuo metu ieškant sprendimų, kaip suvaldyti aukštyn iškopusias elektros kainas, H.Sutteris sakė, kad palankesnis sprendimas būtų uždėti kainų ribas dujoms. Papildomas atsinaujinančios energijos įmonių apmokestinimas, pasak jo, lemtų tai, kad naujų investicijų šioje srityje vargu ar būtų galima sulaukti.
Jo vertinimu, siekiant sumažinti elektros kainas, reikia imtis ir vartojimo mažinimo – to pirmiausia turėtų imtis tiek didelės įmonės, tiek ir buitiniai vartotojai.
Tuo tarpu kalbant apie subsidijas verslui dėl aukštų kainų, H.Sutteris kėlė klausimą, kad jei vienas verslas užsifiksavo kainą, bet vienu metu mokėjo šiek tiek daugiau, tačiau labai gerai įvertino savo riziką, o kitas priklausė nuo biržos kainų ir visą laiką gavo gerą kainą, tačiau, dabar, joms pakilus, negali išgyventi, ar mokesčių mokėtojas turi sumokėti už šią riziką?
Kalbėdamas apie „Perlas energija“ akibrokštą, kai įmonė paskelbė nutrauksianti fiksuotų kainų sutartis, o vėliau – ir visai išeinanti iš rinkos, H.Sutteris sakė, kad iš šios situacijos daug pasimokyti gali tiek vartotojai, tiek reguliuotojai.
„Vyriausybės ir reguliuotojai iš šių situacijų gali pasimokyti būti griežtesni. Tie, kurie nori pardavinėti elektrą žmonėms, turėtų būti geriau prižiūrimi ir geriau valdyti rizikas. Klientai irgi turi iš ko pasimokyti. Pavyzdžiui, jei pasirenki 1 centu pigesnį tiekėją, bet nepasidomi, kiek jis yra patikimas, ar tikrai gali juo pasitikėti, tai gali tau sugrįžti atgal bumerangu dar aukštesne kaina“, – aiškino jis.
Be kita ko, jo teigimu, ši situacija nėra niekuo išskirtinė – Europoje daug elektros tiekėjų susiduria su sudėtinga situacija ir viskas priklauso nuo to, kaip jie valdo rizikas.
– Estija elektros energijos rinką liberalizavo beveik prieš dešimtmetį. Tuo tarpu Lietuvoje liberalizavimas, ekspertų vertinimu, vyksta chaotiškai, kai kurie net sako, kad šį procesą reikėjo atidėti ar apskritai neįgyvendinti. Kaip vertinate šias diskusijas ir ar galima turėti vienareikšmišką atsakymą – pavyko elektros rinkos liberalizacija ar ne?
– Estijoje liberalioje rinkoje jau gyvename apie 10 metų. Per tuos metus matėme išskirtinai mažas elektros kainas. Tai buvo įmanoma pasiekti dėl labai gerai funkcionuojančios rinkos ir gerų jungčių.
Bet dabar situacija yra išskirtinė, mes esame energetiniame kare. Taip nutiko ne dėl biržos kaltės, bet dėl mažesnės pasiūlos, kurią nulėmė Rusijos veiksmai. Turime didelį ir gana netikėtą pasiūlos sumažėjimą, o paklausa yra didelė, tad ir turime tokias aukštas kainas.
Tai vyksta ne dėl biržos kaltės, bet dėl karo Ukrainoje ir Rusijos gerai paruošto plano naudoti energiją kaip ginklą prieš Europą.
– Estijoje kelią skinasi sprendimas elektros tiekimą prilyginti universaliajai paslaugai. Elektra bus tiekiama fiksuota kaina, kurią nustatys Estijos Konkurencijos tarnyba. Ar galima sakyti, kad šiuo sprendimu Estija atsitraukia nuo liberalios rinkos?
– Labai aišku, kad politikai nori pasirūpinti vartotojais. Jie patiria didelį spaudimą. Mes ir užtikrinsime šitą paslaugą.
