Kaip jau skelbta, antradienį Europos Parlamente energetikos komisarė Kadri Simson pristatė Europos Komisijos pasiūlymą dėl gamtinių dujų kainos reguliavimo. Kainų lubų mechanizmas įsigaliotų, jei gamtinių dujų kaina atitiktų dvi sąlygas – Nyderlandų TTF biržoje dujų kaina viršytų 275 eurus/MWh ir skirtumas tarp TTF kainos bei pasaulinės suskystintų gamtinių dujų kainos būtų lygus arba didesnis nei 58 eurai/MWh per 10 prekybos dienų.
Istoriškai tokia aukšta gamtinių dujų kaina Nyderlandų TTF biržoje šiais metais laikėsi tik dvi rugpjūčio savaites. Eurokomisarė K.Simson ir pati pabrėžė, kad toks mechanizmas būtų skirtas tik ypatingoms situacijoms.
Kaip 15min aiškino M.Vaščega, aukštą siūlomą kainų ribą, lyginant su esamomis kainomis, nutarta siūlyti po to, kai suveikė kai kurios kitos priemonės – pavyzdžiui, ES dujų saugyklos yra užpildytos beveik pilnai, apie 95 proc.
„Ši priemonė skirta itin dideliems ir nepagrįstiems kainų šokinėjimams. Be to, tai yra dar papildoma priemonė prie tų priemonių paketo, kuris buvo priimtas nuo kovo mėnesio. Pasiūlymas susijęs su vėliausiu rinkos korekcijos mechanizmo nustatymu tam, kad nematytume per didelių kainų iššokimų, susijusių ar su spekuliaciniais veiksmais, ar su kitais dalykais“, – kalbėjo pašnekovas.
M.Vaščega teigė, kad jau kovo mėnesį EK kalbėjo apie tai, kad narių blokas turi kuo skubiau persiorientuoti ir atrasti naujus dujų šaltinius.
„Šiomis dienomis mes didžiausią dujų tiekimą turime iš Norvegijos. Antras dalykas – mestos papildomos investicijos į atsinaujinančios energetikos greitesnę plėtrą. Be to, tai taip pat buvo padaryta. Taigi buvo pateikti nauji taupymo tikslai“, – vardijo jis.
Pašnekovas pridūrė, kad tai EK pasiūlė visose šalyse prieš šią žiemą pasiekti aukštus dujų saugyklų užpildymo lygius, taip pat siūlė pirkti dujas visoms šalims kartu, teikti pasiūlymai ir dėl elektros suvartojimo pikiniu metu mažinimo.
„Tai, apie ką mes kalbame šiandieną, rinkos korekcijos mechanizmas – papildomas instrumentas šalia tų priemonių. Pats priemonių spektras rinką ganėtinai neblogai veikia, nes kainos yra gerokai mažesnės nei anksčiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pridūrė, kad EK įvesdama tokias lubas savotiškai saugosi, nes su panašiomis priemonėmis yra susijusios tam tikros rizikos – pavyzdžiui, dėl galimo dujų tiekimo į Europą saugumo.
„Europoje veikia rinkos mechanizmas. Mes turime užsitikrinti, kad jei mums prireiktų, tos dujos nepradėtų kažkur kitur būti tiekiamos. Įvertinant įvairiausius dalykus, sprendimas yra toks, koks buvo pateiktas“, – kalbėjo pašnekovas.
EK numačiusi, kad toks mechanizmas galėtų pradėti veikti nuo sausio 1 d., t. y. su sąlyga, kad valstybės narės jam pritars.
Galutinį sprendimą priims ES šalių energetikos ministrai, artimiausias jų susitikimas įvyks jau šį ketvirtadienį Briuselyje, tad yra teorinė tikimybė, kad šis gali būti ir patvirtintas. Tiesa, M.Vaščega teigė, kad yra reali tikimybė, jog šalys narės tokį sprendimą dar norės koreguoti.
Lietuva norėtų kito sprendimo
Po Rusijos agresijos Ukrainoje iškilęs gamtinių dujų kainos reguliavimo klausimas ES tapo prioritetiniu, tačiau sutarimo iki šiol nepavyksta pasiekti dėl to, kad šalių narių nuomonės esminiais klausimais skiriasi.
Lietuva laikosi nuomonės, kad dujų kainų lubos turėtų būti įvestos ir toms dujoms, kurios naudojamos elektros gamybai. Tai leistų sumažinti elektros kainas, kurios labiausiai veikia pažeidžiamiausias bloko nares.
Energetikos ministerijos nuomone, tai būtų itin naudinga Lietuvai, nes mūsų šalis kol kas pasigamina tik daugiau nei trečdalį sau reikalingos elektros, o trūkstamą dalį importuoja.
Energetikos ministras Dainius Kreivys ne kartą teigė, jog viršutinė kainos riba turi būti nustatyta ne tik elektros gamybai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams jų sandoriams.
Jis teigiamai įvertino praėjusią savaitę EK pasiūlymą riboti dujų kainas sandoriams TTF biržoje, tačiau nepritarė dinaminės kainų ribos idėjai, yra rašiusi naujienų agentūra BNS.
Pasak ministro, būtina, kad lubos būtų nustatytos automatiškai augant kainoms, o ne tada, kai tai nusprendžia EK.
M.Vaščega teigė, kad panašių modelių EK stengiasi nesiūlyti, nes tokiu atveju galėtų kilti tam tikrų rizikų dėl tiekimo ir ilgalaikių ES tikslų.
„Jeigu tiesiogiai sietume elektrą arba bandytume riboti visų dujų tiekimą, tai galimai visai Europai atsirastų problemų su dujų tiekimu. Jeigu mes kalbėtume apie kažkokį esminį kainos ribojimą, kai tai susiję su elektros gamyba, yra tam tikrų problemų. ES elektros rinka yra sujungta tarpusavyje ir netgi su trečiosiomis valstybėmis. Atsiranda problema, kad elektra, kuri yra pigesnė, teka už ES ribų“, – EK sprendimą grindė pašnekovas.
„Taip pat gali apskritai padidėti dujų naudojimas elektros gamybai. Taigi tai iš principo kerta per mūsų pačių tikslus – mes norime naudoti kiek įmanoma daugiau atsinaujinančios energetikos. Tų klaustukų yra, jie buvo išsakyti diskusijose jau ne vieną sykį. Tas rinkos korekcijos mechanizmas, kuris buvo pateiktas, galbūt yra geriausiai veikiantis ir mažiausiai galintis sukelti kitų problemų“, – pridūrė pašnekovas.
M.Vaščega pabrėžė, kad šis pasiūlymas nėra diskusijos apie naują energetikos kainų reguliavimą pabaiga. EK dirba prie naujo, geriau situaciją Europoje atspindinčio dujų indekso kūrimo, kadangi iššūkių dujų sektoriuje, nepaisant nukritusių kainų, dar yra pakankamai.
Šiandieninės kainos išlieka neįprastai aukštos, lyginant su praėjusiais metais, be to, nors ES šalys narės užpildė saugyklas, joms pradėjus tuštėti dujų kainos vėl taps svarbiu aspektu.
Europos Komisija yra pasiūliusi iki kitų metų kovo sukurti naują suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kainų biržoje indeksą, kadangi ši dujų rūšis stumia vamzdynais tiekiamas dujas iš ES šalių dujų importo balanso.
„Komisijoje yra kalbėta apie tai, kad pats TTF ne visu šimtu procentų atspindi pačią Europos dujų rinką, nes žymiai didesnė dalis į Europą ateinančių dujų yra SGD forma. Todėl vyksta darbas prie naujo indekso, kuris geriau atspindėtų Europoje susiklosčiusią situaciją ir geriau normalizuotų energetikos rinką“, – aiškino pašnekovas.
