„Dujų direktyvą pakoregavome, pakeitimai jau galioja. Bendrijos narės dabar turėtų šiuos pakeitimus perkelti į nacionalinius įstatymus. Tokia yra mūsų pozicija“, – per trumpą spaudos konferenciją sakė Anna-Kaisa Itkonen, paprašyta atnaujinti informaciją apie EK požiūrį į Rusijos eksporto dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.
Paklausta, kokia galėtų būti EK reakcija, jei JAV paskelbtų sankcijas „Nord Stream 2“, ji atsakė: „Kalbant apie sankcijas, mes labai atidžiai stebime situaciją ir laukiame JAV reakcijos“.
Europos Sąjungos Taryba balandžio viduryje patvirtino Europos Komisijos parengtas ES dujų direktyvos pataisas, kurioms prieš tai pritarė Europos Parlamentas.
Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos apima keturis pagrindinius Rusijos planus dėl šio projekto sujaukiančius reikalavimus. Jie yra: magistralinius dujotiekius negali valdyti su dujų tiekėju susijusi įmonė, turi būti sukurta galimybė kitiems tiekėjams naudotis tokiu dujotiekiu, užtikrinti konkurencingi dujų transportavimo tarifai, kuriuos nustatytų ES rinkos reguliuotojas, dujotiekio veikimas turi būti skaidrus, ypač tiekimo saugumo požiūriu.
Praėjusį mėnesį „Nord Stream 2“ vystymo bendrovė, kurios vienintelis faktinis akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą (ETT) su prašymu panaikinti ES dujų direktyvos pataisomis įtvirtintas „diskriminacines priemones“ šiam projektui, pareikšdama, kad taip pažeidžiami ES vienodo požiūrio ir proporcingumo principai, Energetikos chartijos sutarties nuostatos.
Liepos pabaigoje JAV Senato užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymo projektui dėl sankcijų pritaikymo įmonėms ir asmenims, susijusiems su „Nord Stream 2“ įgyvendinimu. JAV Atstovų Rūmų užsienio reikalų komitetas šiam įstatymo projektui pritarė birželio pabaigoje. Jei jį patvirtins abeji JAV Kongreso rūmai, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nepasinaudos veto teise ir įstatymą pasirašys, Vašingtono sankcijos gresia Vakarų bendrovėms, kurios tiesiogiai dalyvauja šio projekto įgyvendinime.
Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas, kurio metinis projektinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.