„Mūsų nuostatos dėl šio projekto aiškios: jis visiškai prasilenkia ir energetinės sąjungos kūrimo tikslais, o mūsų tikslai – sustiprinti tiekimo saugumą, užtikrinti dujų rinkos patikimumą bei konkurencingumą“, – Europos Parlamente ketvirtadienį kalbėjo Europos Komisijos (EK) narys Miguelis Arias Canete.
Jo žodžiais, šis projektas nesukurs tiekimo diversifikavimo, nes šaltinis išliks tas pats ir jo lyginamasis svoris rinkoje padidėtų, o daugumai ES šalių susirūpinimą kelia galimas galiojančių ES teisinių normų netaikymas jam.
„Dauguma ES narių pritaria EK mandatui deryboms dėl „Nord Stream 2“ projekto“, – pabrėžė jis.
Pagal Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ inicijuotą projektą „Nord Stream 2“, prieš daugiau nei penkerius metus pradėjusio veikti dujotiekio iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos metinis pralaidumas būtų padidintas dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Dvi papildomas dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti 2018-ųjų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos.
Tačiau „Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lenkijos, Danijos, Lietuvos, pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. Dėl jo dvejoja ir Europos Komisija, ne kartą atvirai reiškusi abejones dėl jo suderinamumo su Europos Sąjungos energetinio saugumo strategija.
Apytikriai trečdalį Europos dujų rinkos jau dabar kontroliuojančio „Gazprom“ planus per „Nord Stream 2“ projektą šią dalį padidinti dar labiau gali niekais paversti JAV planai įvesti naujas sankcijas Rusijai, pagal kurias grėstų baudos su Rusijos eksporto dujotiekių projektais dirbančioms įmonėms.