„Liko praktiškai pora savaičių, kuomet turėsime Europos Komisijos ir visos Europos Sąjungos valstybių narių sprendimus dėl antrojo – ir esminio – sinchronizacijos projekto etapo finansavimo, tai yra, tiek „Harmony“ jungties, tiek kitų, smulkesnių projektų“, – žurnalo „Valstybė“ surengtoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo Žygimantas Vaičiūnas.
BNS žiniomis, neformalus sprendimas jau priimtas, o sutvarkius visus formalumus, jis turėtų būti paskelbtas pirmosiomis spalio dienomis.
Iki 700 megavatų (MW) nuolatinės srovės (HVDC) jūrinė jungtis „Harmony Link“ yra didžiausias ir brangiausias sinchronizavimo projektas, jo vertė – apie 680 mln. eurų. Be jungties, numatoma pastatyti ir sinchroninius kompensatorius kiekvienoje iš Baltijos šalių. Bendra viso antrojo etapo vertė – kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos dalimi – yra apie 1,22 mlrd. eurų.
Lietuvai šie projektai kainuos 474 mln. eurų.
Pirmajam darbų etapui, kurio metu modernizuojamos Baltijos šalių perdavimo sistemos, EK pernai skyrė maksimalų galimą – 75 proc. finansavimą – 323 mln. eurų, iš šios sumos 125 mln. eurų – Lietuvai. .
Bendra trimis etapais įgyvendinamo sinchronizavimo projekto vertė yra 1,6 mlrd. eurų.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Iki 2025 metų jos siekia sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa.