Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekonomikos gaivinimo plane – 339 mln. eurų energetikai

Siekiant stiprinti Lietuvos ekonomiką, „Naujos kartos Lietuva“ plane pagal Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo priemonę (Recovery and Recilience Facility, RRF) iš viso numatyta 339,3 mln. eurų Lietuvos energetikai. Planuojama, kad per 2021–2026 m. du trečdaliai šių lėšų bus panaudota atsinaujinančios energijos išteklių elektros gamybai, likusi dalis – žaliosios pertvarkos įgyvendinimui transporto sektoriuje, rašoma Energetikos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Saulės kolektoriai
Saulės kolektoriai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Energetikos sektorius – svarbi kiekvienos valstybės ekonomikos dalis, turinti labai didelę įtaką žaliajam kursui. Į tai Europos Komisija atkreipė dėmesį ir vertinant valstybių nacionalinio gaivinimo ir atsparumo planus, kuriuose turėjo būti numatyta aiški žaliosios pertvarkos rėmimo perspektyva. Tai rodo, kad į perėjimą prie švarios energetikos žiūrima kompleksiškai ir siekiama, kad tai būtų naudinga ir žmonėms, ir verslui, ir valstybėms, ir visai Europos Sąjungai“, – teigia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Patvirtintame „Naujos kartos Lietuva“ plane įvardinta žalioji pertvarka energetikos srityje susieta su dviem kryptimis: tai – atsinaujinančių energijos išteklių plėtra elektros energijos gamybai ir žalioji pertvarka transporto sektoriuje, kurios tikslas yra kuo didesne apimtimi naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Pirmajai krypčiai iš viso numatyta 242,39 mln. eurų, o ji apima tris veiklas: parengiamieji darbai jūrinio vėjo plėtrai (9,786 mln. eurų), atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės ir kaupimo įrenginiai (132,604 mln. eurų) bei 200 MW siekianti energijos kaupimo įrenginių sistema (100 mln. eurų). Kitai krypčiai iš viso numatyta 96,91 mln. eurų, o ją sudaro keturios veiklos: žaliojo vandenilio gamyba ir panaudojimas (20 mln. eurų), biometano dujų gamyba (22,21 mln. eurų), skystųjų biodegalų gamyba (8,7 mln. eurų) bei privačių elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas (46 mln. eurų).

Pasak energetikos viceministrės, siekiant, kad RRF lėšos pasiektų ir sustiprintų šalies energetiką, šiuo metu vyksta tolesni strateginio planavimo etapai: tobulinama Energetikos ministerijos Plėtros programa ir pradedamos rengti joje išdėstytos pažangos priemonės, pagal kurias bus numatyti tolesni procedūriniai veiksmai, reikalingi finansavimo užsitikrinimui. „Šiuo metu intensyviai ruošiamės „Naujos kartos Lietuvos“ plano įgyvendinimui, atliekami derinimo veiksmai su Europos Komisija, o sekančiu etapu – viešinsime ir parengtas finansavimo priemones aptarsime su savo socialiniais ir ekonominiais partneriais. Mūsų tikslas – pirmuosius kvietimus paskelbti dar šiemet“, – sako D.Garbaliauskaitė.

Pagal preliminarų Energetikos ministerijos RRF veiklų planą, pirmieji kvietimai galėtų būti paskelbti paskutiniaisiais šių metų mėnesiais. Jie būtų skirti skatinti juridinius asmenis ir atsinaujinančių energijos išteklių bendrijas diegti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines ir individualius kaupimo įrenginius, taip pat – plėsti žaliojo vandenilio gamybą bei biometano dujų gamybą. Šių metų pabaigoje taip pat planuojama pradėti įgyvendinti 200 MW siekiančios energijos kaupimo įrenginių sistemos projektą, kuriam iš avansinio mokėjimo Lietuvai pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą taip pat numatyta dalis lėšų.

Iš viso minėtų pirmųjų keturių šiemet startuojančių veiklų biudžetas apima 274,21 mln. eurų arba kitaip, – apie 80 proc. Energetikos ministerijai numatytų „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų