„Aišku, tai irgi yra scenarijai, tai labai priklausys nuo to, ar pavyks pasiekti naftos embargo Rusijai susitarimą, jeigu tai įvyktų šiemet, aišku, rinkos tai įskaičiuotų ir naftos kaina gerokai šoktų į viršų. Jeigu tai nusikeltų ilgesniam laikotarpiui, visai kitaip vystytųsi ir kainų pokyčiai galutiniam vartotojui“, – penktadienį „INVL Asset Management“ naujausių ekonomikos prognozių pristatyme sakė ekonomistė.
ES šiuo metu svarsto pamažu uždrausti Rusijos naftos importą, skelbdama naują sankcijų paketą, tačiau kol kas vieningo sprendimo dėl jo nėra.
I.Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 12,5 proc., tačiau 2023 metais sumažės iki 0,5 procento. Jos teigimu, rudenį infliacijos augimą galėtų stabdyti palyginamosios bazės efektas.
„Metinis augimo tempas dėl palyginamosios bazės turėtų prislopti, rudenį jau bus mažesnis“, – kalbėjo ekonomistė.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kovo mėnesį vidutinė metinė infliacija siekė 7,9 proc.
Ekonomistė sako, kad toks aukštas infliacijos lygis apriboja gyventojų perkamąją galią, todėl į pažeidžiamiausių žmonių pajamų augimą nukreiptas Vyriausybės antiinfliacinių priemonių paketas jai atrodo tinkamas sprendimas.
„Tokia infliacija tikrai gniaužia galimybes pirkti tam tikrą kiekį prekių, tai nėra gerai. Labai logiška, kad Vyriausybė suskubo rūpintis gyventojų perkamąja galia, nes labai sparčiai brangsta praktiškai visos prekės ir paslaugos, ir svarbiausia, kad pačios būtiniausios prekės ir paslaugos brangsta dviženkliais tempais. Čia, matyt, būtina valstybei pasirūpinti pačiais pažeidžiamiausiais sluoksniais, pajamų augimu tiems, kurie labiausiai jautrūs kainų augimui“, – sakė analitikė.
Anot jos, Lietuvai infliacijos piką pavyko pasitikti gana saugiose pozicijose, nes atlyginimų augimas pastaruosius kelerius metus buvo spartus ir dėl to gyventojų perkamoji galia nukentėjo mažiau nei Vakarų valstybėse.
„Algos augo dviženkliais tempais, žemiausias pajamas gaunantiems gyventojams atlyginimai kilo sparčiausiai, tai yra labai svarbu, nes perkamoji galia infliacijai augant nukenčia mažiau nei Vakaruose, kur atlyginimai auga labai vangiai, infliacija juos lenkia ir perkamoji galia dega“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Nepaisant aukštos infliacijos, Lietuvos gyventojai ir įmonės yra apsirūpinusios bene geriausiai istorijoje, tai rodo ir intensyvi parama kariaujančiai Ukrainai, teigia ekonomistė.
„Kalbant apie žmonių ir įmonių finansinę situaciją, karą pasitikimo sukaupę labai neprastus finansinius lašinius, o tai irgi mums padeda kovoti su infliacijos iššūkiais, taip pat labai energingai ir didelėmis sumomis remiant pasipriešinimą karui Ukrainoje. Galima teigti, kad Lietuva šį iššūkį pasitiko kone atspariausia pozicija savo istorijoje“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
