Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas sako, kad brangstant visiems energetikos resursams ir didėjant žaliavinės naftos paklausai, degalai brangs toliau.
„Tai yra tiesioginė koreliacija su žaliavinės naftos kaina. Kiek ji gali augti, priklauso nuo pasaulinių pasiūlos ir paklausos tendencijų. Kol paklausa viršija pasiūlą pasaulinėse naftos biržose, tol brangimo tendencijos išlieka“, – BNS sakė E.Cicėnas.
Pasak jo, tiek benzino, tiek dyzelino ar dujų kainų augimas yra panašus, tačiau dyzelinui įtakos turi ir Vyriausybės planuojamas akcizo bei biodegalų dalies privalomo naudojimo didinimas.
„Jei rištume tendencijas prie žaliavinės naftos brangimo, tai koreliuojantys dalykai, bet akcizų didinimo ir biodalies didinimo dyzeline iniciatyvos išbrangina neproporcingai tą konkretų produktą, dyzeliną“, – sakė E.Cicėnas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad degalų kainoms įtakos turi ne tik brangstanti žaliavinė nafta, bet ir didėjanti naftos perdirbimo marža.
„Naftos perdirbimo gamyklos po labai sudėtingų praėjusių metų, prisiminus ir „Orlen“ gamyklą, praėję metai buvo prasti ir tos naftos perdirbimo maržos buvo prastos ir atitinkamai pelningumai prasti. Dabar ta situacija yra padidėjusi, tai irgi persimeta į galutinę degalų kainą, ji yra irgi padidėjusi, nepaisant to, kad ir naftos kaina padidėjusi“, – BNS sakė T.Povilauskas.
Anot jo, šiemet degalų kainoms mažėti prielaidų nėra, tačiau to tikimasi kitais metais.
„Kalbėti apie tai, kad degalų kainos labiau koreguotųsi žemyn, to nesitikime paskutinį metų ketvirtį. Kitąmet mūsų naftos kainų prognozė yra žemesnė, manome, kad naftos kainos bus žemesnės negu šių metų vidurkis“, – sakė T.Povilauskas.
Ekonomisto vertinimu, dar vasarą „Brent“ naftos kaina stabiliai laikėsi apie 70 JAV dolerių už barelį, rugpjūtį ji perkopė 80 JAV dolerių, o dabar siekia apie 84 JAV dolerius.
T.Povilausko teigimu, naftos brangimui įtakos turėjo JAV siautėjęs uraganas „Ida“, sumažinęs naftos gavybą. Uragano nuostoliams paveikus gręžinius, naftos pasiūla sumažėjo. Naftos paklausa pastaruoju metu yra atsigaunanti, ją didina ir augantis žmonių mobilumas.
Jis taip pat pastebi, kad naftos atsargos pasaulyje mažėja – jos yra mažesnės negu kelerių metų vidurkis, todėl naftos kaina kyla į viršų.
„Pastarųjų kelių savaičių įdomi įtaka, kad gamtinių dujų kainos labai smarkiai šoktelėjo į viršų, yra rekordinės, jei jas perkonvertuosime į naftos kainą, pagal energetinę vertę, tai dabar dujos kainuoja apie 160 JAV dolerių už barelį – dvigubai daugiau nei nafta, to niekada nėra buvę“, – sakė T.Povilauskas.
Rinkose vyraujant lūkesčiams, kad energetinė krizė Europoje ir Azijoje skatins tolesnį „juodojo aukso“ paklausos augimą, naftos kainos antradienį pakilo į aukščiausią per kelerius metus lygį.
Gruodžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paaugo 0,05 JAV dolerio, arba 0,06 proc., iki 83,7 JAV dolerio už barelį. O lapkričio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje paūgėjo 0,03 JAV dolerio, arba 0,04 proc., iki 80,55 JAV dolerio už barelį.
Pirmadienį „Brent“ pabrango 1,26 JAV dolerio, arba 1,5 proc., o WTI – 1,17 JAV dolerio, arba 1,5 procento.
„Brent“ kaina pirmadienio sesijos pabaigoje buvo didžiausia nuo 2018 metų spalio 9 dienos, o WTI kaina – didžiausia nuo 2014 metų spalio 31-osios. Nuo rugpjūčio vidurio „Brent“ pabrango maždaug 20 procentų.