Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas teigia, kad priimant tokį sprendimą vertėjo palaukti, o jeigu būtina įsigyti laivą, Lietuva turėtų orientuotis į mažesnį.
„Pasakyčiau taip: galima buvo dar ir palaukti, nes vis tiek reikia pasižiūrėti, kokios tos tendencijos, nors neatrodytų, kad kažkas smarkiai pasikeistų ir dujų suvartojimas išaugtų“, – BNS sakė V.Jankauskas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad Lietuvai investavus į SGD infrastruktūrą Klaipėdoje bei įgijus patirties šiame versle, nebūtų racionalu visiškai atsisakyti laivo-saugyklos.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius mano, jog laiko apsispręsti dar yra.
„Visų pirma reikia įvertinti, koks bus dujų vartojimas ateityje – be to neįmanoma padaryti teisingo sprendimo, ar pirkti, ar ne. Galėtume turėti laiko iki 2024 metų tam vertinimui. Jeigu matome, kad dujų vartojimas ateityje bus, tai tada, matyt, tas pirkimas yra logiškas“, – BNS teigė M.Nagevičius.
Pasak jo, jeigu dujų vartojimas mažės, Lietuvai teks vėliau ieškoti, kam jį parduoti ir ji patirs nuostolių.
„Kad jis (dujų vartojimas – BNS) mažės, yra labai daug prielaidų, nes, pavyzdžiui, tie patys Lietuvos CO2 sumažinimo įsipareigojimai – pas mus didžiausias CO2 išmetimo šaltinis po transporto yra dujos. Tai nemažinant dujų vartojimo, praktiškai neįmanoma pasiekti Lietuvos klimato kaitos tikslų“, – kalbėjo LAIEK prezidentas.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad vienam ar kitam sprendimui reikia aiškaus pagrindimo ir to bus reikalaujama Seime – jo pritarimo reikės suteikiant valstybės garantiją bankui.
„Tą pagrindimą reikėtų pamatyti, kurio mes ar bent aš nesame matę, – būtų įdomu (...). Ir viešojo intereso prasme, jeigu sutariame, kokia ta likutinė vertė gali būti, ar 120 ar 150 mln. eurų maždaug, tai turbūt prieš išperkant turi būti aiški visi suma, kokios nuomos įmokos buvo“, – sakė V.Poderys.
„Turbūt tada būtų sąžiningas, informuotas ir atsakingas sprendimas (...) Valstybės valdoma įmonė perka daiktą su valstybės pagalba, tai Seimas turi žinoti daikto vertę (...) „Klaipėdos nafta“ privalo pateikti pagrindimą“, – pridūrė V.Poderys.
Jo teigimu, išsamesnių paaiškinimų reikėtų ne tik, jeigu būtų nuspręsta įsigyti „Independence“, bet ir kitą, mažesnį laivą.
„Norėtųsi pagrindimo ir atsakymo į klausimus, kaip toliau matoma, kokia toliau bus dujų rinka, ar didės, ar mažės – kalbu apie Lietuvą. Matome kol kas, kad ji lyg mažėja. Jeigu sakoma, kad pirks (dujas – BNS) ne tik Lietuva, bet ir regioniniai partneriai, o taip ir bus turbūt, tai kas mokės už terminalo išlaikymą“, – kalbėjo V.Poderys.
V.Jankauskas, kalbėdamas apie šiaurės kaimynus, priminė, kad vėluoja Lietuvos įsitraukimas į bendrą Suomijos, Estijos, Latvijos dujų rinką.
„Lietuva norėtų tos bendros rinkos, bet norėtų, kad latviai ir estai kažkiek už tą mūsų laivą irgi apmokėtų, nes dabar laivo išlaikymas, baigiantis pasiekti 100 mln. eurų per metus, yra ant Lietuvos vartotojų pečių. Tai nežinau, kaip tą pavyks sutarti“, – kalbėjo V.Jankauskas.
V.Poderio nuomone, kyla klausimų ir dėl Lietuvos-Lenkijos dujotiekio (GIPL): nors dalis ekspertų mano, kad tai bus skirtas dujų eksportui iš Lietuvos, bet kiti jį laiko skirtu importui.
V.Jankausko teigimu, atrodo, kad Lenkijos energetikos strategija krypsta didesnio dujų vartojimo link, bet nevertėtų užmiršti, jog šioje šalyje rūpinamasi ir papildoma importo infrastruktūra – ne tik dujotiekiu su Lietuva.
„Lenkija turės dar ir antrą dujų importo uostą ir vamzdį į Norvegiją, kuris jau tiesiamas. Mes būsime menka dalis, kad galėtume dalyvauti rimčiau. Tiesiog būsime toje bendroje rinkoje (...) Tampame nedidele dujų suvartojimo salele“, – sakė V.Jankauskas.
V.Poderys atkreipė dėmesį, kad dabar matyti Europos nusiteikimas pagreitinti darnios ekonomikos procesus.
„Europos investicijų banke šiuo metu svarstoma, ar nereikia iš viso sustabdyti dujinių projektų finansavimą ryšium su tuo, kad tokios investicijos neatitinka tos dekarbonizuotos ekonomikos strategijos. Tokie debatai ir Europos Parlamente vyksta“, – kalbėjo V.Poderys.
„Klaipėdos naftos“ valdyba nusprendė iki 2024 metų pabaigos įsigyti laivą-saugyklą „Independence“ arba kitą panašų laivą. Tam dar turės pritarti akcininkai., o Seimo bus prašoma garantijos maždaug 121-160 mln. eurų banko paskolai.
Galutinius sprendimus dėl konkretaus laivo pasirinkimo ir sąlygų ji turėtų patvirtinti iki 2022 metų pabaigos. Laivą „Klaipėdos nafta“ šiuo metu nuomojasi iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“, sutartis baigiasi 2024 metų pabaigoje.
Pernai gruodį Seime priimtos įstatymų pataisos atvėrė kelią Lietuvai iki 2024 metų pabaigos įsigyti dabar nuomojamą terminalo laivą-saugyklą arba analogišką laivą.
„Klaipėdos nafta“ tuomet skelbė, kad sprendimas pradeda naują etapą šalies energetikos istorijoje ir atveria galimybių regioninei lyderystei.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pernai gruodį, po vizito JAV, BNS teigė, kad terminalo laivo išpirkimas iš esmės pakeistų Lietuvos kaip SGD pirkėjos statusą. Jis neatmetė galimybės, kad „Independence“ ilgainiui galėtų aktyviai dalyvauti pasiimant dujas iš JAV.
Šiemet spalį Ž.Vaičiūnas kalbėjo, kad Lietuva pasirengusi tartis dėl didesnio JAV SGD importo per Klaipėdos terminalą.
SGD importas per Klaipėdos terminalą šiemet yra rekordinis, o jo naudotojų ratas plečiasi – juo naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir Estijos bendrovės.
„Klaipėdos nafta“ ketina nuo kitų metų sausio sumažinti ir terminalo išlaikymo sąnaudas maždaug 27 mln. eurų
