Kaip praėjusią savaitę pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba, naujasis įstatymo projektas suteikia pagrindą derinti elektros energijos, perkamos kaip universalioji paslauga, gamybos kainą. Tai reiškia, kad Estija įpareigos savo akcinę bendrovę „Eesti Energia“ pardavinėti gyventojams elektrą ta kaina, kurią nustatys Konkurencijos tarnyba.
Projektui dar turi pritarti Estijos parlamentas – jį priėmus, teisės aktas galiotų iki 2026 metų.
„Koalicijos partneriai susitarė, kad nuo spalio buitiniai vartotojai galės pirkti elektros energiją ne biržoje fiksuota kaina. Tai nėra privaloma – kiekvienas vartotojas gali nuspręsti, ar nori naudotis šia paslauga, ar ne. Jie gali prisijungti prie universaliosios paslaugos taip pat kaip ir keisti elektros energijos tiekėją“, – komentare 15min sakė Estijos ekonomikos ir ryšių ministerija.
„Eesti Energia“ elektrą fiksuota kaina turės parduoti ir kitiems elektros perpardavinėtojams, kad jie, pasak ministerijos, galėtų pasiūlyti tokią pačią kainą ir savo klientams.
Universaliosios paslaugos kaina kol kas nėra žinoma – ji turėtų paaiškėti rugsėjo viduryje, kai bus priimti reikiami teisės aktų pakeitimai, o Konkurencijos tarnyba, atlikusi derinimo su elektros energijos pardavėjais procesą, ją nustatys.
„Nustatydama kainą Konkurencijos tarnyba turi remtis faktinėmis gamybos sąnaudomis ir pelnu, gaunamu iš efektyviausių „Eesti Energia“ skalūnų gamyklų“, – aiškino ministerija. Ji nepatikslino, kas kiek laiko tarnyba tikslins universaliojo elektros tiekimo kainą.
Buitiniai vartotojai, turintys galiojančią elektros energijos tiekimo sutartį, galės pereiti prie universaliosios paslaugos be jokių baudų ir sutarties nutraukimo mokesčių. Vartotojai galės bet kada atsisakyti universaliosios paslaugos.
Ekonomikos ir ryšių ministerija tvirtino, kad toks sprendimas suteiks namų ūkių vartotojams galimybę išvengti staigaus ir netikėto kainų padidėjimo bei apsaugos juos nuo nepastovumo.
„Vartotojai galės pirkti elektros energiją, kurios kaina yra stabili ir nuspėjama“, – tvirtino ministerija.
Tad kaip tokį kaimynų žingsnį vertina Lietuvos ekspertai ir ar tai galėtų pasiteisinti mūsų šalyje?
