„Lietuvoje dar turime daug pavyzdžių, kai įmonės ne tik mažai skiria dėmesio energijos suvartojimo analizei, pvz., naudodamos energijos dienoraštį, bet neįvertina ir energetinio efektyvumo priemonių naudos, neturi jokių tikslų, susijusių su šia sritimi. Neidentifikavusios ir neatradusios energijos švaistymo taškų savo veiklos procese, įmonės ne tik didina savo išlaidas už gamtines dujas ir elektrą, bet ir kenkia aplinkai“, – teigia „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė A.Vaitulevičė.
Pasak nepriklausomos inžinerinių sistemų projektavimo ir energetinio efektyvumo konsultacijų bendrovės „Mepco“ energetinio efektyvumo skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, dažnu atveju investicijų gali net neprireikti, jeigu pasitelkiamos gerosios vadybos praktikos. Pavyzdžiui, peržiūrint procesus, iš anksto pasiruošiant numatomam didžiausiam vartojimui, taip pat, jeigu yra galimybė – žeminant temperatūrinius režimus.
„Svarbiausia yra pradėti stebėti ir suprasti savo dujų suvartojimą – žinoti balansą, kiek energijos gavome ir kur ją nukreipėme, kokia dalis virto nuostoliais. Tokiu būdu galime atsirinkti didžiausią taupymo potencialą turinčias vietas ir planuoti, kaip jas efektyvinti“, – teigia G.Šilanskas.
Nuo ko pradėti norint nešvaistyti gamtinių dujų?
Gamtinės dujos naudojamos technologiniams procesams vykdyti arba patalpoms šildyti. Yra 3 dedamosios, kur galima ieškoti, kaip optimizuoti / efektyvinti dujų vartojimą:
· Šilumą generuojantis įrenginys ir jo komponentai (katilas, degiklis, ekonomaizeris, deaeratorius ir t.t.);
· Šilumos tiekimas (termofikacinio vandens perdavimo vamzdynais, garotiekiais);
· Vartotojas (gamybinė linija, įrenginys ar pastatas).
„Pirmiausia patartina objektyviai įsivertinti kiekvieną iš šių sričių, nustatant įeinančių ir išeinančių energijos srautų balansą. Tuomet galima nustatyti šilumos ūkio efektyvumą ir atrasti probleminius, nuostolius sukeliančius, taškus. Visa tai įsivertinti galima atliekant energijos vartojimo auditą, todėl pradėti reiktų nuo jo“, – pataria G.Šilanskas.
Pasako jo, šiuo metu jaučiama tendencija, kad įmonės, jeigu tik įmanoma, atsisako gamtinių dujų ir ieško alternatyvų, tokių kaip šilumos siurblio ir fotovoltinės jėgainės tandemas. Ten, kur šis pasirinkimas technologiškai neįmanomas, įmonės modernizuoja katilus, gerina vamzdynų šiluminę izoliaciją, efektyvina šilumogrąžą ir investuoja į šilumos ūkio skaitmenizavimą. Jis leidžia analizuoti ir vertinti šilumos ūkio efektyvumą.
Didžiausios klaidos, kurias daro įmonės kalbant apie energetinį efektyvumą
„Dažnai tenka girdėti, kad efektyvumas – tai sudėtingos, brangios technologijos, kurios tik apsunkina jau ir dabar gerai veikiančią sistemą. Dažnai nėra įvertinama ilgo laikotarpio nauda, žiūrima trumparegiškai. Investicija į energetinį efektyvumą sumažina eksploatacinius kaštus, įmonė tampa mažiau priklausoma nuo energetinių resursų kainos pokyčių, tampa konkurencingesnė“, – teigia G.Šilanskas.
Jam antrina ir A.Vaitulevičė teigdama, kad švaistydamos energiją ir negalvodamos apie efektyvų jos vartojimą, verslo įmonės didina savo išlaidas energijai, mažina savo produkto ar paslaugos konkurencingumą. Taip pat daro neigiamą įtaką klimatui.
„Geru pavyzdžiu galėtų būti įmonės, kurios gerokai anksčiau suprato, kad atsinaujinanti energetika yra ateitis ir į ją investavo. Atėjus dabartiniam kainų šuoliui, jų investicija jau atsipirko. Dar viena klaida yra galvoti, kad savo ūkį žinome geriausiai ir niekas iš šalies nepasakys nieko naujo. Vis dėlto, patirtis rodo, kad objektyvus vertinimas leidžia pamatyti daug daugiau ir skatina imtis pokyčių“, – sako G.Šilanskas.
