Tiesa, svarbu nepadaryti klaidos ir įsirengti reikiamos galios elektrinę.
„Šiemet vyravusios mažesnės ir stabilesnės elektros kainos biržoje leido verslui šiek tiek atsikvėpti. Tuo pačiu jos ir išaugusios palūkanos nežymiai prailgino saulės elektrinių atsiperkamumo laikotarpį – jis gali siekti 6–10 metų, priklausomai nuo elektros kainų rinkoje, techninių saulės elektrinės charakteristikų ir to, ar naudojamasi valstybės parama.
Šie veiksniai kiek sulėtino dalies įmonių domėjimąsi saulės energetika. Nepaisant to, manome, kad šiuo metu rinkoje išlieka palankios tendencijos verslui įsirengti saulės elektrinę, tai finansiškai patraukli investicija ir į ateitį žiūrintis verslas, ypač – gamybos sektorius, ja naudojasi“, – sako M.Protas.
Užtikrina stabilesnius kaštus
Nors investicijų į saulės elektrinę atsiperkamumas vertinant šiandienines aplinkybes ir yra ilgesnis, nuosavos saulės energijos generacijos turėjimą verslas supranta kaip rizikos mažinimą: dalis energijos tuomet gaunama fiksuotais kaštais, o ateityje, kai investicija į elektrinę atsiperka – nemokamai.
„Nepaisant to, kad šiemet elektros kainos biržoje stabilesnės, svyravimai išlieka gana dideli. Pavyzdžiui, per pastarąsias kelias savaites „Nord Pool Spot“ biržoje pasiekti šių metų kainų rekordai. Taip pat ir dienos metu, skirtingomis valandomis, elektros kainų svyravimai būna žymūs – pavyzdžiui rugsėjo 18 d. didžiausia ir mažiausia kaina biržoje dienos eigoje skyrėsi net 7,5 karto – nuo 40 Eur/MWh iki 300 Eur/MWh. Tokiais atvejais nuosava elektrinė gali sušvelninti kainų šuolį, nes dalis elektros energijos, kurią verslas pasigamina pats saulės elektrinėje, turi fiksuotą kainą.
Tai suteikia papildomo stabilumo ir atsparumo svyravimams, nes įmonė tampa mažiau priklausoma nuo išorinių kainas veikiančių veiksnių, tokių kaip gamtinių dujų kainos, tinklų remontai, geopolitiniai pokyčiai ir pan.“ – sako saulės energijos ir energetinio efektyvumo produktų vadovas.
Jis pastebi, kad būtent galimybė susimažinti išlaidas energijai stipriausiai lemia, jog šiandien į atsinaujinančią energetiką investuoja ir didelės šalies bendrovės, ir smulkūs šeimos verslai.
Įsirengti elektrinę kainuoja pigiau
Dar vienas aspektas, skatinantis verslą neatidėti investicijų į nuosavą generaciją saulės elektrinėje yra mažėjančios jų įrengimo kainos. Kaip rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys, šiemet gegužę saulės elektrinės įrengimo kaina nukrito iki 978 Eur už įrengtą kW. Tai – 5 proc. mažiau nei 2022 m. bei 18 proc. mažiau nei šių metų balandį. Pigo ne tik darbų kainos, bet ir moduliai, kurie mūsų šalyje atsiėjo pigiau nei kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje ar Vokietijoje.
Be to, kaip pastebi M.Protas, verslas šiandien taip pat gali pasinaudoti situacija, kad kiek prislopus susidomėjimui saulės elektrinėmis ir lėtėjant ekonomikai, rangovai linkę duoti finansiškai patrauklesnius pasiūlymus.
„Rinkoje praėjusiais metais vyravęs „aukso amžius“ baigėsi ir atsirado bei intensyvėja konkurencija dėl klientų, o tai sukuria spaudimą kainų mažėjimui. Verslas turėtų tuo pasinaudoti, nes ši tendencija nebus ilgalaikė – infliacija rinkoje išlieka, kas kels įrangos ir žaliavų kainas, taip pat ir atlyginimų augimui spaudimas didelis, todėl kainų sumažėjimą vertiname kaip momentinę tendenciją“, – įsitikinęs M.Protas.
Per didelė elektrinė nėra optimalu
„Ignitis“ atstovo teigimu, nusprendus įsirengti ar įsigyti nutolusią saulės elektrinę, verslui labai svarbu įvertinti, kokios galios ji turėtų būti. Labai dažnai daroma klaida, kurią kartais verslui įperša ir patys rangovai – statoma maksimali elektrinė, kiek telpa ant pastato stogo ar sklype, o ne pagal įmonės suvartojimo poreikį.
„Iš tiesų, mes savo klientams visada rekomenduojame statyti tokio dydžio elektrinę, kuri leistų visą pagamintą energiją sunaudoti tiesiogiai ir vietoje, o į tinklą jos visai neatiduoti, toks modelis optimizuoja atsipirkimo laikotarpį. Todėl mes, įvertinę kiekvienos įmonės elektros vartojimo tendencijas, padedame individualiai sumodeliuoti finansiškai naudingiausią sprendimą“, – sako M.Protas.
Pasak jo, toks vertinimas būtų prasmingas ir jeigu ateityje būtų pakeistas iki šiol galiojantis gaminančių vartotojų atsiskaitymo modelis.
„Šiuo metu tuo klausimu vyksta aktyvios diskusijos. Norima „net metering“ būdą pakeisti į „net billing“, kai būtų kaupiamos ne gaminančio vartotojo sugeneruotos kilovatvalandės, o eurai, pagal pridavimo/atidavimo metu biržoje esančias kainas. Tokiu atveju absoliučiai daugumai verslų bus finansiškai optimalu turėti tik tokią elektrinę, kokia atlieptų įmonės tiesioginį elektros sunaudojimą“, – aiškina „Ignitis“ atstovas.
Priimant sprendimą dėl saulės elektrinės nuspręskite ką darysite po to
Akivaizdu, kad saulės elektrinė, kuri gamina elektros energiją tik dieną ir daugiausia tik šiltuoju metų laiku, negalės padengti viso verslo poreikio. Ypatingai vidutinio dydžio ar stambaus verslo atveju. Tokiu atveju tinkamas elektrinės dydžio ir modifikacijos parinkimas gali padėti optimizuoti ir likusios elektros įsigijimo sutarties vertę. Tikėtina, kad visus metus tolygiau elektrą vartojantys klientai gaus palankesnes elektros tiekimo sąlygas nei klientas, kurio papildomi elektros poreikiai atsiranda išskirtinai tik šaltuoju ar tamsiuoju paros metu.
Šiuo metu elektros tiekimo rinka stipriai keičiasi. Keičiasi ir elektros tiekėjų teikiami pasiūlymai bei pasiūlymų formavimo algoritmai. Kliento vartojimo profiliui nepritaikyta saulės elektrinė gali reikšmingai pabranginti elektros tiekėjų teikiamas paslaugas.
Ateitis yra žalia
Be finansinių motyvų, dar vienas augančios svarbos veiksnys, anot M.Proto, yra įmonių noras skirti daugiau dėmesio kovai su klimato kaita, o vienas paprasčiausių būdų tam – pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių.
„Vis daugiau įmonių ima rūpintis aplinka, nori mažinti savo poveikį jai ir siekia prisidėti prie žalesnės Europos ateities. Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra (IRENA) numato, kad siekiant Paryžiaus klimato kaitos tikslų elektros energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime turi padidėti nuo 21 proc. 2019 m. iki 51 proc. iki 2050 metų.
O Europos Parlamentas ir Taryba šiemet priėmė direktyvą, kuria į apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemą numatyta įtraukti daugiau subjektų, tokių kaip pastatai, transportas, energetikos ir gamybos pramonė. Tad šios priemonės ateityje didins atsinaujinančios elektros energijos paklausą ir dėl to nuosava prie jūsų verslo modelio pritaikyta saulės elektrinė atrodo kaip strategiškai protinga investicija.
Svarbiausia pasikonsultuoti su plačiau nei tik inžinerines konsultacijas teikiančiais ekspertais ir nepadaryti brangių klaidų“, – sako subalansuotas investicijas į atsinaujinančią energetiką prioritetizuojančio „Ignitis“ atstovas.
