Pasak Ashnos Rahman, projektas neturi ekonominės logikos, nes jo naudojimas ateityje bus ribotas.
„Dabartiniame scenarijuje tokia infrastruktūra Europos dujų rinkoje nėra labai reikalinga. (...) Šiuo metu, kai Europa bus užpildyta pigesnėmis dujomis iš viso pasaulio, tokia infrastruktūra nereikalinga“, – antradienį „Verslo žinių“ energetikos forume Vilniuje sakė A.Rahman.
Pasak jos, JAV pradėjus eksportuoti SGD, pasaulyje turėtų atsirasti dujų perteklius – net visoms valstybėms užsitikrinus reikiamą jų kiekį, dujų vis vien bus daugiau nei suvartojama: „Ateityje bus daugiau dujų nei pasauliui reikės“.
Analitikė aiškino, jog Lietuva ir kitos Europos šaltys galės perpardavinėti dujas – dujovežius šalis galės perparduoti rinkoje ir taip užsidirbti trumpuoju laikotarpiu.
Latvijos ekonomikos ministrė Dana Reizniecė-Ozola anksčiau yra teigusi, kad „Nord Stream“ projektas atspindi Europos negebėjimą atsakingais momentais būti solidaria.
Rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės „New European Pipeline“, kuri įgyvendintų 10 mlrd. eurų vertės „Nord Stream“ plėtros projektą. Iki 2019 metų pabaigos numatoma nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.
Klaipėdos uoste nuo šių metų veikia suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kuriam dujas tiekia Norvegijos „Statoil“. Tikimasi, kad kitais metais JAV pradėjus eksportuoti dujas, pirmasis komercinis krovinys bus atplukdytas būtent į Lietuvą.