Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina taip pat augo 6 proc. iki 41,8 euro už MWh, didžiausia kaina pasiekta Lenkijoje – 61,8 euro už MWh. Didžiojoje dalyje regiono šalių kainą augino sumažėjusi vėjo bei kitų atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių generacija.
Elektros kaina beveik tolygiai augo visose Baltijos šalyse, tam įtakos turėjo sumažėjęs elektros importo iš Skandinavijos ir trečiųjų šalių bei padidėjusi vietinė šiluminių elektrinių generacija. Tuo metu bendras Baltijos šalių vėjo elektrinių generacijos kiekis krito 19 procento. Estijoje vėjo generacija sumažėjo 50 proc. iki 32 MWh, Latvijoje – 22 proc. iki 7 MWh., o Lietuvoje išaugo 22 proc. iki 58 MWh.
Bendras Baltijos šalių elektros suvartojimas padidėjo 2 proc. iki 505 GWh, šalys kartu pasigamino 60 proc. (303 GWh) suvartotos elektros energijos. Estijoje vietinė generacija užtikrino 67 proc. viso šalies poreikio (98 GWh iš 148 GWh poreikio), Latvijoje – 108 proc. (144 GWh iš 133 GWh), Lietuvoje – 27 proc. (61 GWh iš 224 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros gamyba augo 8 proc., didėjo visų tipų elektrinių generacija. 45 proc. elektros gamybos teko šiluminėms elektrinėms, 39 proc. – hidroelektrinėms, 16 proc. – vėjo elektrinėms.
Praėjusią savaitę 73 proc. Lietuvoje suvartotos elektros buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 6 procentais. 36 proc. elektros importuota iš Baltarusijos, 21 proc. – iš Kaliningrado, 35 proc. – iš Švedijos, 7 proc. – iš Latvijos, 1 proc. – iš Lenkijos. Labiausiai sumažėjo importo srautas iš Švedijos (13 proc.) bei Kaliningrado srities (16 proc.).
