Kitais metais Elektrėnų elektrinė neveiks. Net ir naujasis 9 Elektrėnų jėgainės blokas. Lietuvos elektrinė bus „užkuriama“ vos kelis kartus – profilaktiškai. Kitaip tariant, ji budės, kad prireikus galėtų būti greitai įjungta ir gamintų elektrą.
Tokio rezervo išlaikymas Lietuvai vien iš VIAP (Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) biudžeto kainuos 11,6 mln. eurų. Šiemet elektros gamybai Lietuvos elektrinėje buvo skirta beveik 50 mln. eurų.
Kitąmet smarkiai – net 70 proc. – daugiau VIAP lėšų bus skirta energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai ir balansavimui.
Kitąmet smarkiai – net 70 proc. – daugiau VIAP lėšų bus skirta energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai ir balansavimui.
2016 metais, palyginus su 2015 metais, tam skirta VIAP dalis didėja 47,45 mln. Eur (nuo 68,284 mln. Eur iki 115,734 mln. Eur).
„Toks lėšų poreikio augimas planuojamas dėl prognozuojamos didesnės elektros energijos gamybos apimties iš atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat 11 proc. sumažėjusios elektros energijos metinės rinkos kainos“, – 15min.lt informavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Atsinaujinantiems energijos ištekliams bus skirta 83 proc. viso VIAP biudžeto, 14 proc. – „NordBalt“ jungčiai kompensuoti, 8 proc. – elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimui AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinė kompensuoti. (Pastaba: Kai kurių sričių VIAP dalis visame VIAP biudžete yra neigiama. Todėl, vertinant VIAP lėšų poreikį tik atsinaujinantiems šaltiniams, „NordBalt“ ir AB „Lietuvos energijos gamyba“, išeina daugiau nei 100 proc.)
Parama vėjui – gerai ar nelabai?
Martynas Nagevičius, nepaisant to, kad yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, nesidžiaugia dėl tokio VIAP lėšų skirstymo kitais metais.
„Kitais metais pradės veikti daug jėgainių. Jų bendra galia padidės nuo 280 MW iki beveik 500 MW. Kitąmet, panašu, kad mes labai gražiai atrodysime – beveik visa Lietuvoje pagaminama elektros energija bus iš atsinaujinančių išteklių. Nes daugiau ir negaminsime, tik importuosime.
Žiūrint siaurai, kaip atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos prezidentas, atrodytų, turėčiau džiaugtis. Bet, pasižiūrėjus plačiau, džiaugtis nėra kuo“, – 15min.lt kalbėjo M.Nagevičius.
Pasak jo, bendras elektros gamybos kiekis sumažės, taigi daugiau elektros bus importuojama.
„Bus tokia situacija, kad mes, pastatę „NordBalt“, nesumažinsime importo iš Rusijos ir Estijos. „NordBalt“ pakeis vietinę gamybą, bet importo nesumažins. Rusijos ir Estijos eksportuotojai paprastai siūlo brangesnę elektrą, nei mes tikimės, kad siūlys švedai. O rinka yra tokia, kad paskutinis brangiausias importuotojas formuoja kainą visai rinkai.
Tai reiškia, kad elektros kaina dėl „NordBalt“ nesumažės tiek, kiek galėtų sumažėti. Premjeras džiaugėsi, kiek sumažės elektros kaina, tačiau taip gerai, kaip jis tikisi, gali ir nebūti. Būtent dėl to, kad nesumažinam importo iš Rusijos. Tai reiškia, kad pati rinkos kaina nesumažės taip smarkiai, kaip galėtų“, – kalbėjo M.Nagevičius.
Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad elektros kaina nuo sausio gyventojams mažės vidutiniškai 7 proc. dėl to, kad VIAP lėšomis nebus remiama elektros gamyba termofikacinėse elektrinėse ir Lietuvos elektrinėje.
Tai nėra gerai, nes mes mažiname savo rezervus ir tuo pačiu metu sunkiname vėjo energetikos plėtrą ateityje, – sakė M.Nagevičius.
Tačiau M.Nagevičius šį faktą vertina neigiamai – tam, kad plėstųsi atsinaujinančios energijos gamyba, reikalingi papildomi rezervai.
„O mes ardome savo šilumines elektrines. Tiek Vilniaus, tiek Kauno termofikacinių elektrinių operatoriai jau aiškiai nėra linkę jų išlaikyti, jeigu nebus jokios paramos.
Vargu ar jos bus išlaikomos, šnekama apie darbuotojų atleidimą. Tai natūralu, kad, atleidus darbuotojų, neprižiūrint elektrinės, ji po kurio laiko bus neeksploatuotina. Tai nėra gerai, nes mes mažiname savo rezervus ir tuo pačiu metu sunkiname vėjo energetikos plėtrą ateityje“, – sakė M.Nagevičius.
Neseniai, priminė jis, „Litgrid“ pristatė vėjo energetikos plėtros galimybes.
„Buvo minima, kad, norint labai smarkiai toliau plėtoti vėjo energetiką, kuri dabar yra pati pigiausia Lietuvoje, reikia papildomų dujinių elektrinių galingumų, nes dabar galingumų trūksta. O mes dar mažinsime galingumus. Tai vėjo energetikos plėtra ateityje dar tik labiau apsunks. Tai trumparegiškas požiūris, ne iki galo apskaičiuotas“, – aiškino M.Nagevičius.
Atsinaujinančių energijos šaltinių subsidijavimas turi ir dar vieną padarinį – dėl to mažėja dujų paklausa. Jau greit Lietuvoje dujų beveik nebereikės (tik „Achemai“ ir buitiniams vartotojams), todėl SGD terminalo panaudojimo klausimas tarp dar opesnis.
Šansas eksportuoti
Nuo 2010 metų Europoje gamtinių dujų paklausa sumažėjo beveik penktadaliu. Kompanija „Raymond James“ prognozuoja, kad dujų vartojimo tendencijos panašios bus ir artimiausius 5 ar 10 metų.
„Yra daug priežasčių. Jos daugiausia politinės. Viena – atsinaujinančių išteklių subsidijavimas“, – paklaustas, kodėl Europoje mažėja gamtinių dujų paklausa, kalbėjo „Litgas“ generalinis direktorius Dominykas Tučkus.
Pasak jo, pagal sutartį su „Statoil“ Lietuva dujas gali nebūtinai panaudoti vidaus rinkoje, o ir eksportuoti.
Be to, šiemet Briuselyje pasirašytas susitarimas dėl GIPL (dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos) finansavimo. Kadangi Lietuvai daug dujų nereikės, o be to, Lietuvoje šiuo metu dujų kaina yra labai maža, tikėtina, kad Lietuva jas eksportuos.
„Lietuvoje, tarkime, gamtinių dujų kaina yra mažesnė nei Lenkijoje. Taigi būtų logiška, kad prekybininkai pradėtų reeksportuoti dujas iš Lietuvos į Lenkiją. Bet, aišku, kaip bus 2020 metais, sunku pasakyti“, – sakė D.Tučkus.
Pigesnė elektra
Robertas Staniulis, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas, 15min.lt aiškino, kad Lietuvos importo struktūra kitais metais priklausys nuo to, kas tuo metu rinkoje pasiūlys palankiausias kainas.
„Vien „NordBalt“ jungtis kitąmet 70 procentų padidins galimybes importuoti skandinavišką elektrą į Baltijos šalis. Šiuo metu maždaug pusę elektros importuojame iš Skandinavijos, Estijos ir Latvijos, o likusi dalis yra perduodama iš trečiųjų šalių. Trečiųjų šalių dalis importo struktūroje kasmet vis mažėja, pavyzdžiui, šiemet per pirmą pusmetį iš Šiaurės šalių importavome 58 proc. suvartotos elektros“, – sakė R.Staniulis.
Paklaustas, kokia prognozuojama elektros kaina kitiems metams, jis aiškino, kad pagal šiuo metu esančias finansinės rinkos kainas 2016 m. matyti, kad elektros kainą Lietuvos prekybos zonoje galima draustis už 37,75 Eur/MWh.
„Tai yra ketvirtadaliu mažesnė suma nei vidutinė elektros kaina rinkoje 2014 metais“, – kalbėjo R.Staniulis.
Jis taip pat pasakojo, kad Lietuva yra viena nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje elektros vartojimas kasmet po truputį auga.
„2016 m. galime tikėtis, kad elektros suvartosime apie 10,1 Twh, t.y. maždaug 2,5 proc. daugiau nei pernai. Analizė rodo, kad ir toliau didžiąją dalį vartojimui reikalingos elektros importuosime iš Šiaurės Europos ir trečiųjų šalių, o kiek daugiau nei ketvirtadalį energijos pagamins vietos elektrinės. Taigi eksporto ir importo balansas turėtų išlikti beveik toks pat kaip ir iki šiol“, – kalbėjo R.Staniulis.
