Kovo 8–14 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje krito 5 proc. iki 46,1 Eur / MWh. Estijoje ir Latvijoje savaitės kaina mažėjo 6 proc. iki 43,9 Eur/MWh.
„Nuo vasario pabaigos elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, kurios paprastai būna vienodos, ėmė dažniau išsiskirti. Ši tendencija buvo stebima ir praėjusią savaitę. Kainų išsiskyrimas susijęs ir su brangesne elektra Švedijos pietuose, su kuria per „NordBalt“ jungiasi Lietuva, ir su dėl laikinų pokyčių perdavimo tinkluose sumažėjusiu pralaidumu importui iš Latvijos. Tuo pačiu praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo vietos gamyba, ypač šiluminėse elektrinėse, kur ji padidėjo 2,5 karto“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Kainų išsiskyrimas susijęs ir su brangesne elektra Švedijos pietuose.
Kita įdomi tendencija – praėjusią savaitę toliau stebėjome rekordus mušančias apyvartinių taršos leidimų kainas, kurios savaitės pabaigoje pasiekė beveik 43 Eur / t.
„Apyvartiniai taršos leidimai yra susieti su išmetamų anglies dioksido dujų kiekiu. Tokios aukštos taršos leidimų kainos tiesiogiai atsiliepia ir šiluminių elektrinių savikainai, todėl net ir padidėjus elektrinių pasiūlai, svarbiausias veiksnys formuojantis elektros kainoms - kokia dalis buvo gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Taip pat rinkoje formuojasi lūkesčiai, kad anglies dioksido emisijų kainos ateityje tik didės dėl Europoje prasidėjusio naujo etapo prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais ir griežtesnių reikalavimų, įvedamų kontrolės mechanizmų suteikiant nemokamus taršos leidimus“, – teigia L.Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo ketvirtą savaitę iš eilės, o lyginant su praėjusią savaitę buvo 1 proc. mažesnis ir siekė 247 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 35 proc., o vietos elektrinės užtikrino 43 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 106 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 36 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 37 proc., hidroelektrinės – 16 proc., saulės elektrinės 2 proc., kitos elektrinės – 10 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę mažėjo 4 proc., gamyba vėjo jėgainėse augo 23 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 151 proc., o kitų elektrinių gamyba mažėjo 17 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 58 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 17 proc.. 23 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 28 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 47 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 1 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 15 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 80 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 6 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 14 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 43 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 3 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 48 proc., o Švedijos kryptimi – 5 proc.
