Vietinės gamybos augimą liepos-rugsėjo mėnesiais daugiausiai lėmė išaugusi generacija šiluminėse elektrinėse – jose šių metų trečiąjį ketvirtį pagaminta keturis kartus daugiau elektros nei tuo pat laikotarpiu pernai, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Anot „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktoriaus Giedriaus Radvilos, šiluminės elektrinės, pirmiausia, Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, gerokai daugiau elektros pagamino dėl žemų dujų kainų.
„Tai bendrai išaugino Lietuvoje pagamintos energijos kiekį ir sumažino importą iš trečiųjų šalių – tuo metu prekybiniai srautai iš Skandinavijos išliko nepakitę“, – pranešime sakė G.Radvila.
Iš viso į Lietuvą per ketvirtį importuota 2705 GWh elektros energijos, eksportuota – 981,5 GWh. Daugiausia importuota iš Rusijos ir Švedijos, tačiau palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, importas iš Rusijos sumažėjo 27 proc. iki 1020 GWh, iš Švedijos – 14 proc. iki 997 GWh, iš Baltarusijos – 32 proc. iki 156 GWh.
Tuo metu importas iš Latvijos padidėjo 42 proc. iki 444 GWh.
Bendras elektros energijos poreikis – galutinis vartojimas su technologinėmis sąnaudomis ir hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimo energija – trečiąjį ketvirtį siekė 3096 GWh ir buvo 4 proc. mažesnis nei prieš metus. Galutinis suvartojimas per metus sumenko 1,1 proc. iki 2606 GWh.
Pramonės elektros vartojimas per metus sumažėjo 6 proc. iki 993 GWh, paslaugų ir kitų vartotojų – 1 proc. iki 812 GWh, o gyventojų išaugo 7 proc. iki 712 GWh. G.Radvila sako, kad šias tendencijas daugiausia lėmė tai, jog žmonės ir pasibaigus karantinui dažniau dirbo ar laisvą laiką leido namuose.
Jis pabrėžė, kad vasaros pradžioje pasibaigęs karantinas grąžino gyvybę paslaugų sektoriui, kuriame elektros vartojimas per pirmąjį karantiną buvo sumenkęs 13 proc., tačiau mažėjimo tendencijos išliko pramonėje.