Lapkričio 7 – 13 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 12 proc. nuo 161 iki 182 Eur / MWh. Latvijoje ši kaina buvo panaši kaip ir Lietuvoje – apie 179 Eur / MWh, o Estijoje didmeninė elektros kaina buvo 148 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę didžiausias įvykis Lietuvos elektros energetikos sistemoje buvo kasmetinis Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas. Elektros tiekėjai įprastai didelį importą iš Skandinavijos turėjo pakeisti vietine generacija arba importu iš brangesnių regionų, dėl to prieš atjungimą buvo galima tikėtis didelio kainų augimo. Tačiau dėl ypač išaugusios vėjo elektrinių gamybos visose Baltijos šalyse, Vokietijoje ir Suomijoje, reikšmingo kainų augimo nebuvo. Pavyzdžiui, Lietuvoje vėjo jėgainės pagamino net dvigubai daugiau elektros energijos nei savaitę prieš tai, o jų gamyba sumažėjo tik sekmadienį, kai elektros vartojimas ir kainos paprastai būna žemiausios per savaitę“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
„NordBalt“ jungtis po remonto sėkmingai įjungta sekmadienį vakare, visą pirmadienį importas iš Švedijos į Lietuvą numatytas maksimalia 700 MW apimtimi.
Pasak L.Varanavičiaus, įdomu tai, kad trumpėjant šviesiam paros metui elektros vartojimas auga, tačiau ir toliau išlieka apie 10 proc. mažesnis nei tuo pačiu metu prieš metus. Pagrindinės to priežastys yra taupymas ir gerokai šiltesni nei įprasta orai. Meteorologų duomenimis, lapkričio pradžia Lietuvoje buvo 3,4°C šiltesnė nei daugiametis vidurkis.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 9 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 200 GWh iki 218 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 80 GWh elektros energijos – 54 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 52 GWh.
Lietuvoje per savaitę įspūdingai išaugo vėjo elektrinių generacija – ji padidėjo dvigubai nuo 20 GWh iki 41 GWh. Taip pat išaugo šiluminių elektrinių gamyba (nuo 17 GWh iki 21 GWh) ir hidroelektrinių gamyba (nuo 11 GWh iki 17 GWh). Šiluminės elektrinės pagamino 26 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 51 proc., hidroelektrinės – 21 proc., saulės elektrinės – 1 proc., o kitos elektrinės – 2 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 64 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 14 proc., nuo 178 GWh iki 153 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 5 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 65 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 29 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 55 proc., nuo 18 GWh iki 8 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 71 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 29 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 10 proc. Lenkijos kryptimi ir 54 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 99 proc. Lietuvos kryptimi.
