Lapkričio 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę augo 3 proc. iki 104 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę atšalus orams sparčiai augo elektros suvartojimas. Visose Baltijos šalyse suvartojimas augo gana sparčiai, o labiausiai ūgtelėjo Estijoje – net 9 procentais nuo 156 GWh iki 170 GWh. Lietuvoje elektros vartojimas siekė net 248 GWh, paskutinį kartą tiek daug elektros vartojome paskutinę sausio savaitę“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Anot jo, Baltijos šalyse augančią paklausą padėjo užtikrinti didesnė Latvijos šiluminių ir hidroelektrinių gamyba. Auganti paklausa dėl krentančių temperatūrų stebima ir kitose regiono šalyse, o dėl to auga ir elektros kainos.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 7 proc. iki 248 GWh, Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 28 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje buvo pagaminta 70 GWh elektros – 18 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Lietuvoje daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, tačiau jų gamyba mažėjo 37 proc. iki 27 GWh. Taip pat 14 proc. mažėjo hidroelektrinių gamyba iki 13 GWh. Šiluminės elektrinės generavo 15 proc. daugiau – 19 GWh.
Anot pranešimo, 74 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 19 proc. iki 209 GWh. 56 proc. importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. – iš Latvijos ir likę 17 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo maždaug penktadaliu iki 17 GWh. 88 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o 12 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 25 proc. Lenkijos kryptimi ir 43 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
