Balandžio 10–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 51 procentu nuo 87,1 Eur / MWh iki 42,4 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 40,1 Eur / MWh.
„Paskutinį kartą tokia maža savaitės kaina Lietuvoje buvo 2021 metų gegužės mėnesį. Po šv. Velykų Lietuvoje maždaug dešimtadaliu nukrito suvartojimas dėl šildymo sezono pabaigos ir šiltų orų, o taip pat ir laisvo pirmadienio bei mokinių atostogų. Kainos krito visame regione ir dėl besitęsiančių pavasarinių potvynių – dėl jų hidroelektrinės gamina itin didelius kiekius pigios elektros energijos.
Balandžio 11 d. pasiektas naujas šalies saulės jėgainių valandinis generacijos rekordas, gamyba siekė 343 MW. Dar viena svarbi žinia savaitgalį atkeliavo iš Suomijos – naujas 1,6 GW galios Olkiluoto atominės elektrinės 3-iasis reaktorius sekmadienį sėkmingai pabaigė testus ir pradėjo oficialią komercinę veiklą. Jo statyba pradėta dar 2005 metais“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 11 procentų, palyginti su ankstesne savaite: nuo 218 GWh iki 194 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 procentus šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 70 GWh elektros energijos – 4 procentais daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 67 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų generacija augo trečdaliu nuo 27 GWh iki 36 GWh. Šiluminės elektrinės gamino 12 GWh – 20 procentų mažiau nei savaitę prieš tai, kai jų generacija siekė 15 GWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 19 procentų nuo 17 GWh iki 14 GWh. Saulės jėgainės per savaitę pagamino 16 procentų daugiau, jų gamyba išaugo nuo 6 GWh iki 7 GWh.
Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 51 procentą Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 19 procentų, šiluminės elektrinės – 18 procentų, saulės elektrinės – 10 procentų, o kitos elektrinės – 2 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 procentai šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 13 procentų, nuo 215 GWh iki 186 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 24 procentai elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 75 procentai iš Latvijos, o likęs 1 procentas buvo importuotas per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 4 procentais nuo 56 GWh iki 58 GWh. 93 procentai eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 7 procentai į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 91 procentu Lenkijos kryptimi ir 2 procentais Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 procentai Švedijos kryptimi ir 38 procentai Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
