Penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše T.Janeliūnas kritikavo tikslios informacijos apie apie elektros rinkos liberalizaciją stoką.
Jis citavo Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, kuriame nurodoma, kad vartotojas turi teisę „gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas“.
„Dabartinė situacija, kuomet lieka mažiau nei mėnuo iki II etapo elektros vartotojų pasirinkimo pabaigos, yra totali nesąmonė ir vartotojai NETURI jokios „teisingos ir visapusiškos informacijos“. Tai, ką dabar pateikiate, yra geriausiu atveju kažkokie „iš lubų“ žodžiu pateikti viceministrės [Ingos Žilienės, – 15min past.] pasvarstymai, cituoju: „preliminariai numatoma taip subsidijuoti tarifą, kad jis būtų ne didesnis nei 23 centai už kWh“. PRELIMINARIAI?! Man reikia pasirinkti paslaugą, kur net neaišku, kaip ji bus apskaičiuota?“ – piktinosi jis.
Ekspertui užkliuvo ir neaiškumai dėl subsidijos dydžio. Skelbiama, kad viršutinė kompensacijos riba preliminariai galėtų būti 9 ct/kWh. Šį skaičių, pristatydama būsimą tvarką, taip pat ne kartą yra paminėjusi I.Žilienė.
Energetikos ministerijos atstovai yra sakę, kad tikslios kainos ir tiksli tvarka bus paskelbta Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) nustačius reguliuojamas elektros kainas antrajam pusmečiui.
Subsidijos dydis bei minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama elektros kaina, turėtų būti patvirtinti gegužės 25 d. Vyriausybės posėdyje.
„Vartotojai pasirinkti turi iki birželio 18 d., o Vyriausybė nuspręs, kaip ta subsidija atrodys – tik gegužės 25 d?. Žmonės, jums neatrodo, kad, švelniai tariant, vėluojat su sprendimais??“ – retoriškai klausė T.Janeliūnas.
Jis pridūrė, kad ligšioliniai raginimai pasirinkti tiekėją yra nelogiški ir vartotojams potencialiai žalingi, jei jie iki šiol nežino visos informacijos, kaip gali būti apskaičiuojama elektros kaina.
Už liberalizaciją atsakingos valstybinės institucijos ragina vartotojus naudotis VERT sukurta skaičiuokle, kuri lygina skirtingų tiekėjų pasiūlymus.
Vis dėlto nors nepriklausomų elektros tiekėjų yra vos šeši, jie taiko labai plačią kainodarą, paremtą įvairiausiai kriterijais, todėl išnagrinėti visus galimus pasiūlymus vartotojui gali būti sudėtinga. Tuo nepatenkintas ir T.Janeliūnas – jo teigimu, paprasčiausiai į skaičiuoklę suvedęs savo suvartojamos elektros kiekius, jis gavo 127 galimus pasirinkimų variantus.
„Man ta skaičiuoklė jokio pasirinkimo nepalengvina. Ir kai tos kainos yra nurodomos be galimos kompensacijos (t.y. negalutinė) – jos nieko šiuo momentu nereiškia. Dar kartą atsiprašau, bet jūs [VERT – 15min past.] dirbote beprasmiškai su ta skaičiuokle. Ir visus perspėju – galite net negaišti ir ten nieko neskaičiuoti, nes ji visiškai nieko šiuo metu nereiškia“, – rašė T.Janeliūnas.
Galiausiai kliuvo ir patiems nepriklausomiems elektros tiekėjams, kurių siūlomi planai turi nemažą kiekį skirtingų kintamųjų, taip sukurdami aukščiau aprašytą situaciją.
„Kokio velnio reikia skirtingų planų, kur sutartis fiksuojama 6, 12, 18, 24, 36, 48, ir dar 72 mėn.?? Nenorite dar smulkiau suskaidyti fiksavimo laikotarpių? „Enefit“ išvis žavingi su siūlomu 72 mėn. sutarties įsipareigojimu. Tai yra 6 metai! O tu rūta žalioji, aš nežinau, kur ir kaip gyvensiu po 3 metų, o jūs drąsūs, tokius įsipareigojimus siūlydami. Dar pamiršote pasiūlyti 25 ir 50 m. sutartis. Na, deimantines vestuves atšvęsti kartu būtų galima“, – ironizavo T.Janeliūnas.
Tarp pasirinkimų variantų – ne tik skirtingi sutarties laikotarpiai. Vartotojai dar gali rinktis tarp vienos ar dviejų laiko zonų, „žalios“, t.y. pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, ar „nežalios“ vartojamos elektros.
Toks pasirinkimas, anot T.Janeliūno, taip pat gali klaidinti tuos vartotojus, kurie galvoja, jog tokiu būdu perka elektrą, 100 proc. pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių.
„Jei jūs galvojate, kad pasirinkę „žalios elektros“ planą gausite elektrą tik iš vėjo ar saulės elektrinių – turiu jus nuliūdinti. Nė velnio jūs tokios negausite. <...> Jūs papildomai primokėsite tik už tai, kad nepriklausomas elektros tiekėjas galėtų nusipirkti sertifikatą (ne elektrą! Tik sertifikatą), kuriuos savo ruožtu suformuoja saulės ir vėjo elektros gamintojai. O realiai jūs, kaip vartotojas, greičiausiai gausite importuojamą elektrą (nes 70–75 proc. visos Lietuvos elektros yra importuojama) – ar iš Estijos skalūnų naftos deginamose elektrinėse (oj, kokia nešvari), ar iš Kaliningrado, na geriausiu atveju – iš Švedijos, kur apie pusę visos pagaminamos elektros yra iš atsinaujinančių“, – sakė jis.
Ekspertas aiškina, kad žalios energijos pirkimas yra tik reklaminis triukas: galutinis vartotojas negali pasirinkti, iš kokių šaltinių pagamintą energiją jis vartos. „Tai yra tik tiekėjų buhalterijos klausimas, kiek jis prikaups „žaliųjų sertifikatų“ santykyje su jo parduodama elektra“, – sakė jis.
„Pernai priimtas sprendimas atidėti nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimą buvo blogas sprendimas. Šiemet – neatidėti jo, yra dar blogesnis. Nes jūs sumovėte šį etapą taip, kaip tik buvo galima maksimaliai jį sumauti“, – savo įrašą užbaigė jis.
Primename, kad tie vartotojai, kurių metinis elektros energijos suvartojimas siekia 1000–5000 kWh per metus, iki birželio 18 d. turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.
15min portalas, apžvelgęs VERT skaičiuoklės rezultatus, Lietuvos energetikos agentūros palyginimus, apklausęs visus nepriklausomus tiekėjus ir pakalbinęs ekspertus išskyrė svarbiausius dalykus, kurie padės apsispręsti.
PLAČIAU SKAITYKITE ČIA: Ką reikia žinoti renkantis elektros tiekėją: kur pigiausia, ar fiksuoti kainą ir kuriam laikui
Jeigu to vartotojas padaryti nespės, jis dar bent šešis mėnesius gaus vadinamąją garantinio tiekimo elektros energiją, kuri bus brangesnė. Jos kaina bus apskaičiuojama prie biržoje perkamos elektros pridedant 25 proc. jos vertės. Po pusmečio Energijos skirstymo operatorius (ESO) turi teisę elektros tiekimą nutraukti. Vis dėlto, Energetikos ministerijos planuojamas kompensacijas galės gauti ir šio tipo vartotojai.
Paskutinis elektros rinkos liberalizacijos etapas turės užsibaigti iki 2022 m. pabaigos. Jo metu nepriklausomą tiekėją turės pasirinkti visi likę vartotojai, kurie elektros energijos per metus sunaudoja iki 1000 kWh.
