„Kartu su partneriais Švedijoje nuosekliai ir kantriai atlikome visus sistemos bandymus ir esame laimingi, galėdami pasiūlyti naują elektros tiekimo šaltinį elektros rinkai. Tai yra istorinė akimirka Lietuvos elektros vartotojams ir rinkos dalyviams, nes jau per jungties darbą bandomuoju režimu galėsime įvertinti „NordBalt“ naudą“, – pranešime cituojamas Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
Anot D.Virbicko, „NordBalt“ smarkiai padidina elektros perdavimo patikimumą šalyje. Jungtis su Švediją tokia nešaltą žiemos dieną kaip ši piko metu gali užtikrinti apie 50 proc. viso elektros poreikio Lietuvoje.
Biržos „Nord Pool“ Lietuvos prekybos zonoje rytojaus vidutinė elektros kaina yra 28 EUR/MWh, o Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje, kuri sujungta su Lietuva per „NordBalt“ kabelį, – 26,5 EUR/MWh.
Planuojama, kad „NordBalt“ darbo bandomuoju režimu trukmė priklausys nuo rezultatų ir bus ne ilgesnė nei aštuonios savaitės – tiek paprastai trunka aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelių paskutinysis bandymų etapas. Jo metu elektros rinkos dalyviai galės prekiauti elektra per 700 MW galios kabelį, tačiau galimybės naudotis nauju elektros tranzito keliu gali būti apribotos bet kuriuo metu, iš anksto pateikus informaciją per „Nord Pool“ biržą. Nuo įprasto jungties veikimo darbas bandomuoju režimu skiriasi tuo, kad jos veikimo patikimumas yra mažiau prognozuojamas. Jungtis gali atsijungti ir neveikti nuo kelių valandų iki savaičių.
Jungtis „NordBalt“ Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas sujungia pirmą kartą istorijoje. Nuo 2010 m. projektą kartu įgyvendino „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska kraftnät“. Iš 550 mln. eurų investicijų 131 mln. skyrė Europos Sąjunga, likusią dalį per pusę dalijosi Lietuva ir Švedija.
