„Lietuva yra konkurencinga šalis. Apie kurią verslo sritį kalbėtume, joje pakanka atsirasti keliems žaidėjams, ir kova vyksta begalinė. Manau, kad liberalizavus elektros rinką, konkurencijos formatas bus gana intensyvus, lemsiantis geresnę kainodarą galutiniam vartotojui.
Turėdami praktiką verslo rinkoje, matėme, kaip atsirado naujų tiekėjų, daugiausia – tarpininkų, ieškojusių, kaip iš rinkos atidarymo pasipelnyti, ir per keletą metų bankrutavusių.
Šiandien šiame procese trūksta intensyvesnės vartotojų edukacijos apie tai, kokios bus jų pačių pareigos, teisės ir naudos. Edukacijos, kokios kompanijos yra rinkoje, kokią patirtį jos turi, kiek yra patikimos ir ar yra pajėgios išpildyti pažadus, apie kuriuos kalba“, – ketvirtadienį sostinės Tymo kvartalo turgelyje vykusios spaudos konferencijos metu sakė nepriklausomos elektros energijos tiekimo bendrovės „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna.
Visada galime nuveikti daugiau
Vieta ekologiškos produkcijos prekyvietėje šiam renginiui buvo pasirinkta neatsitiktinai. Vienintelės energiją vien iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje gaunančios bendrovės atstovai aptarė rinkos tendencijas, kiek lietuviams kainuos žalioji energija ir koks požiūris į ekologiją vyrauja tarp tautiečių.
„Stengiamės rūšiuoti atliekas, tarą priduodame į supirktuves, bet ar to pakanka, kad būtume ramūs dėl savo indėlio į planetą? Galėtume turėti ekologiškesnį namą su saulės kolektoriais, jų pagaminama energija krauti savo elektromobilį, pirkti tik ekologišką produkciją. Tačiau visa tai kainuoja brangiau ir reikalauja papildomų pastangų. Žalioji elektros energija, tvarumas brangiau kainuoti neturėtų“, – kalbėjo Lietuvoje nuo 2007 m. veikiančios bendrovės „Enefit“ vadovas.
Pasak antrajai pagal dydį elektrą verslo klientams tiekiančiai bendrovei vadovaujančio V.Koryznos, sparčiai Lietuvoje populiarėjanti tvarioji energetika prisideda ne vien prie švaresnės aplinkos kūrimo:
„Turime kalbėti ir apie bendrą didėjantį šalies atsinaujinančių išteklių gamybos ir suvartojimo balansą. Tampame labiau energetiškai nepriklausoma valstybė. Tai – labai aktualu šiandienos geopolitiniame kontekste. Tuo pačiu – ir Lietuvos ekonomikos palaikymas, parama vietiniams žaliosios energijos gamintojams.“
Prisuka vėjo jėgainių parkai
Bendrovės „Enefit“ tiekiama elektros energija – iš vietinių ir 100 proc. atsinaujinančių šaltinių: vėjo, saulės ir vandens. Sudaryta dešimtmečio sutartis su didžiausio vėjo jėgainių parko Baltijos regione plėtotojais – UAB „E energija“ Telšių rajone įsikursiančiu naujuoju 68,9 MW vėjo parku.
Sparnus suks ir 5 „Enefit Green“ vėjo elektrinių parkai, kurių didžiausias – Šilutėje.
„Daugiau vietoje pagamintos elektros energijos – mažiau importuotos ir mažesnė parama iškastinei elektros energijai. Mūsų įmonės tikslas – kad elektros energija nebūtų subsidijuojama, o vartotojai dėl to nepatirtų papildomų išlaidų. Žalioji energija neturi būti brangesnė negu likusios.
Džiugu, kad trečdalis praėjusiais metais Lietuvoje sugeneruotos elektros energijos buvo gauta iš vėjo. Jis šiai dienai – švariausias iš atsinaujinančių išteklių“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo atsinaujinančios energetikos bendrovės „Enefit Green“, priklausančios „Eesti Energia“ grupei, vadovas Linas Sabaliauskas.
Fiksuotos arba kintamos biržos kainos pasiūlymas
Sutarties su elektros energijos tiekimo bendrove „Enefit“ pasirašymo dieną bus nustatoma fiksuota kaina, atsižvelgiant į kliento elektros suvartojimą. Pirmuosius tris mėnesius – 0,052 Eur/kWh, vėliau – 0,059 Eur/kWh. Mėnesinis mokestis – 2,99 Eur/Mėn.
Tampame labiau energetiškai nepriklausoma valstybė. Tai – labai aktualu šiandienos geopolitiniame kontekste.
Bendrovė formuoja ir kitą – kintamos biržos kainos pasiūlymą. Pilnu formatu šis principas įsigalios 2021 m., ESO įdiegus išmaniuosius skaitiklius, ir bus paremtas kas valandą „Nord Pool“ biržoje kintančia elektros energijos kaina. Dėl svyravimų rinkoje ji gali būti palankesnė už fiksuotą.
Pirmąkart pamatavo Lietuvos Žaliąjį indeksą
Renginio sostinėje metu buvo pristatytas pirmą kartą pamatuotas Lietuvos Žaliasis indeksas (šalies gyventojų nuomonės tyrimas), kuriuo įvertintas lietuvių požiūris į tvarumą skirtingose gyvenimo sferose.
Analogų neturinčio tyrimo rezultatai nuteikia teigiamai: didžiajai daliai lietuvių rūpi tvarus bei ekologiškas gyvenimo būdas.
Pagal svarbą tvarumui skirdami beveik 8 balus iš 10, jie linkę tausoti aplinką visose srityse, pradedant ekologiškų maisto produktų pasirinkimu ir baigiant namie naudojamos elektros kilme, tačiau daugeliui šiuos pasirinkimus apsunkina aukštesnė kaina.
Pasak V.Koryznos, Žaliojo indekso rezultatai leidžia įvertinti, kiek tvarus yra lietuvių gyvenimo būdas ir su kokiais trukdžiais jie susiduria norėdami būti tvaresni ir naudoti ekologiškas prekes bei paslaugas.
„Enefit“ užsakymu rugpjūčio 25–28 d. atlikta apklausa rodo, kad kiek daugiau nei ketvirtadaliui lietuvių (27 proc.) kasdienybėje labai rūpi ekologija ir tvarumas – dešimtbalėje skalėje jie pasirinko aukščiausią įvertinimą. 9 ir 8 balais tvarumo svarbą atitinkamai įvertino 17 ir 25 proc. apklaustųjų. Tuo metu ekologija ir tvarumas visiškai nerūpi vos 1 proc. tautiečių.
Daugiau vietoje pagamintos elektros energijos – mažiau importuotos ir mažesnė parama iškastinei elektros energijai.
„Tokie rezultatai rodo, kad lietuviams iš tiesų rūpi jų daroma įtaka aplinkai – tą atspindi bendras beveik 8 balų vidurkis. Taip pat matome, kad ekologiškas ir tvarus gyvenimas labiau yra aktualus moterims, o pagal amžių – 65–74 metų žmonėms. Tyrimo metu iš viso pasirinkome ištirti keturias klausimų kategorijos, apimančios bendrą lietuvių požiūrį į tvarumą, maisto ir kitas prekes, transportą, buitį bei elektros vartojimą. Kiekviena jų leido pažvelgti į tam tikroje srityje šiuo metu vyraujančias tendencijas“, – tikino V.Koryzna.
Jis atkreipė dėmesį, kad, remiantis tyrimo duomenimis, žmonėms svarbu ne tik tai, ką jie valgo, bet ir tai, kokius drabužius nešioja bei kokias priemones naudoja kasdienėje buityje:
„Didžiausią dėmesį ekologijai lietuviai skiria rinkdamiesi vaisius ir daržoves (26 proc.) bei pieno produktus ir kiaušinius (21 proc.). Be to, beveik trečdalis lietuvių (29 proc.) aukščiausius tvarumo standartus kelia buitinei chemijai, 28 proc. – kosmetikai ir higienos priemonėms, 16 proc. – aprangai.“
Tvarus gyvenimas neturi kainuoti brangiau
V.Koryzna pabrėžė, kad nors lietuviams rūpi tvarumas, visgi jų pasirinkimo laisvę riboja kaina – tai įvardijo net 64 proc. apklaustųjų. Dar 18 proc. lietuvių teigia, kad dėl aukštos ekologiškų prekių ir paslaugų kainos jie negali gyventi tvariai. Likusiems 18 proc. aukštesnė kaina nesudaro kliūčių arba neturi jokios įtakos renkantis ekologiškas prekes bei paslaugas.
Manau, kad liberalizavus elektros rinką, konkurencijos formatas bus gana intensyvus, lemsiantis geresnę kainodarą galutiniam vartotojui.
„Lietuviai aiškiai sako, kad jie tikrai norėtų gyventi tvariai bei savo pasirinkimu apsaugoti aplinką nuo neigiamo poveikio, tačiau jiems kliūčių sudaro aukštesnė nei įprasta kaina. Jei tokių kliūčių nebūtų, jie dažniau rinktųsi tiek ekologiškas maisto prekes, tiek kitus produktus ir paslaugas, įskaitant ir namie naudojamą elektrą. Būtent dėl šios priežasties mes kaip energijos tiekėjas vadovaujamės filosofija, kad tvarus gyvenimas neturi kainuoti brangiau, todėl klientams siūlome galimybę savo namuose naudoti vietinę žaliąją energiją už prieinamą kainą“, – apibendrino V.Koryzna.
Taip pat „Enefit“ vadovas pastebėjo, kad ne tik esami, bet ir visi būsimi bendrovės klientai žinos, kur ir kokiu būdu yra pagaminama namuose naudojama elektra:
„Beveik du trečdaliai (63 proc.) nežino dabar naudojamos elektros kilmės. Tačiau net trečdalis (33 proc.) lietuvių būtų linkę naudoti žaliąją energiją, jei ji būtų pigesnė arba kainuotų tiek pat kiek įprasta elektra. Savo ruožtu mes užtikriname, kad mūsų tiekiama elektra yra tik iš atsinaujinančių išteklių bei pagaminta Lietuvoje – tai užtikrina kilmės garantija.“
Lietuviams – sveikintinas rezultatas
Vertindami kitus tvarius įpročius buityje, trečdalis (33 proc.) tautiečių sako rūšiuojantys atliekas, dar 28 proc. apklaustųjų yra linkę taupyti elektrą, penktadalis (20 proc.) – kompostuoja atliekas. 24 proc. lietuvių teigia, kad jiems labai svarbu, jog transporto priemonė, kuria jie keliauja, mažiau terštų aplinką.
Dalykai, kuriuos išmetu, nustumiu nuo savęs į šoną, iš mano gyvenimo niekur nepasitraukia.
Dėl šios priežasties 28 proc. respondentų renkasi keliones pėsčiomis, dar 21 proc. – dviratį, 15 proc. – viešąjį transportą. Tiesa, pažymėtina, kad į pastarąjį dažniau sėda vilniečiai, o ant dviračio – Kauno ir Klaipėdos gyventojai. Aplinkai draugiškas transporto priemones daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) lietuvių renkasi dėl judėjimo, 25 proc. – dėl siekio mažiau teršti aplinką, penktadalis (20 proc.) – dėl asmeninių finansų taupymo.
„Mūsų inicijuota apklausa, kurią ketiname atlikti kas pusmetį, atskleidžia, kad lietuviai iš tiesų yra linkę rinktis tvarius sprendimus visos srityse ir tam turi asmeninių priežasčių, tarp kurių viena pagrindinių – siekis mažinti poveikį aplinkai. Priskirdami vertes lietuvių atsakymams kiekvienoje iš keturių kategorijų apskaičiavome, kad šiuo metu gautas vidurkis yra 7,57 balo.
Ekologija ir tvarumas visiškai nerūpi vos 1 proc. tautiečių.
Tai yra išties geras rezultatas atkreipiant dėmesį į tai, kad lietuvių pasirinkimą neretai varžo kainos kriterijus. Visgi mes tikimės, kad suteikdami galimybę lietuviams naudoti vietinę žaliąją energiją už prieinamą kainą, bent iš dalies padėsime šią situaciją pagerinti“, – viliasi „Enefit“ generalinis direktorius V.Koryzna.
A.Kriščiūnas: dalykai, kuriuos išmetame, iš mūsų gyvenimo nedingsta
Tvaresnių pasirinkimų motyvus renginio metu aptarė ir menininkas Algis Kriščiūnas. Kūrėjas prisiminė prieš 10–15 metų vairavęs didžiulius kiekius anglies dioksido į atmosferą išmetantį motociklą, į konteinerį nešdavęs vos triskart dėvėtus drabužius, nerūšiavęs atliekų ir nesukęs galvos, kur atsidurianti jo suvartojama produkcija:
„Su laiku atėjo supratimas, kas vyksta pasaulyje. Būdavo, nuvažiuoji poilsiauti į Egiptą, nueini į paplūdimį, kuriame viskas švaru, ir paėjęs tris metrus nuo jo matai, kad aplink nebeliko tuščios vietos be plastikinio butelio. Galvojau: „Kokie prisikiaulinę, neapsivalo“. Vėliau Lietuvoje, važiuodamas pro Kariotiškių sąvartyną, svarsčiau, kodėl ši vieta šitaip smirdi. Supratau, kad smirdi mūsų šiukšlės. Dalykai, kuriuos išmetu, nustumiu nuo savęs į šoną, iš mano gyvenimo niekur nepasitraukia.“
Pokyčiai, kaip pripažino A.Kriščiūnas, įvyko ne per dieną ir išties nebuvo lengvi. Vis dėlto menininkas išmoko rūšiuoti šiukšles, dėvėti perdirbtos tekstilės drabužius, atrado ilgų pasivaikščiojimų malonumus ir modernaus viešojo transporto galimybes.
„Pasaulis, kuriame gyvename, nėra mums duotas kaip dovana. Šitas pasaulis yra tai, ką mes paliksime savo vaikams. Kai pradedi galvoti apie tai, mąstymas šiek tiek pasikeičia. Kas gi norėtų linkėti blogo savo vaikams? Žaliau yra prasmingiau ir tvariau“, – akcentavo menininkas.
Apie „Enefit“
„Enefit“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros energijos gamybos ir prekybos įmonių grupės „Eesti Energia“ antrinė bendrovė, Lietuvos rinkoje veikianti nuo 2007 metų. Įmonių grupei priklausanti „Enefit Green“ yra didžiausia vėjo energijos gamintoja Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse.
„Enefit“ siūlo elektros ir dujų tiekimą, žaliosios energijos bei įvairius energetinio efektyvumo sprendimus. Šiuo metu įmonė paslaugas teikia daugiau nei 1500 verslo klientų Lietuvoje. Nuo šių metų vasario mėnesio įmonė pradėjo tiekti elektrą ir šalies privatiems klientams.
