Praėjusią savaitę Europos Sąjungos Taryba patvirtino europinės elektros rinkos reformą, kuria siekiama, kad elektros kainos būtų mažiau priklausomos nuo neretai drastiškų iškastinio kuro kainų svyravimų. Reforma taip pat tikimasi paskatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.
Reforma apima keletą reikšmingų elektros kainų stabilizavimo priemonių, tokių kaip ilgalaikės elektros energijos pirkimo sutartys ar dvipusiai sandoriai dėl elektros kainos skirtumo, taip pat sprendimus, kaip į elektros sistemą integruoti vis didėjančius atsinaujinančių išteklių energijos kiekius.
Europinės elektros rinkos reformos poreikis tapo akivaizdus Europą ištikus energijos (išteklių) kainų krizei po Rusijos Ukrainoje sukelto karo. Krizės metu ES susidūrė su rimta elektros kainos nepastovumo problema. Dėl Rusijos dar 2021 metais pradėtų machinacijų drastiškai pabrangus gamtinėms dujoms, į kosmosą šovė ir elektros kainos.
Sistemoje daugės žaliosios elektros, o rinkoje – ilgalaikių sutarčių
Vienas reformos tikslų – užtikrinti, kad į elektros sistemą būtų galima integruoti vis didėjančius atsinaujinančios energijos kiekius, taikant naujas taisykles, dėl kurių žaliosios elektros gamyba taps lengviau prognozuojama, bus skatinamos investicijos į jos generavimo pajėgumus ir kt.
Tai atneš naudos ir elektros vartotojams, kadangi daugėjant elektros iš atsinaujinančių išteklių, jos kaina rinkoje tampa stabilesnė ir konkurencingesnė. Tuo tarpu mūsų nepasirengimą dorotis su iškastinio kuro kainų šuoliais visa Europa jau pajuto energijos (išteklių) kainų krizės metu.
Krizės padarinių Europoje būtų buvę galima išvengti ar bent jau juos sušvelninti, jei rinkoje tarp žaliosios elektros gamintojų ir stambių vartotojų būtų buvę sudarinėjama daugiau ilgalaikių elektros energijos pirkimo sutarčių (angl. Power Purchase Agreements), tokiu būdu apsidraudžiant nuo staigių kainų šuolių. Taigi, vienas iš europinės elektros rinkos reformos tikslų yra tobulinti elektros rinkos struktūrą, stabilizuojant ilgalaikes elektros rinkas ir skatinant ilgalaikių sutarčių sudarymą.
Bendrai pripažįstama, jog dar pernai ilgalaikių elektros energijos pirkimo sutarčių rinka įžengė į savo aukso amžių. Tikėtina, kad įsigalėjus reformai, šių sutarčių skaičius dar labiau išaugs.
Šioje srityje ES pirmauja Ispanija ir Vokietija, pernai bendrai sudariusios apie pusę visų tokio tipo sutarčių.
Lietuva į ilgalaikių elektros energijos pirkimo sutarčių rinką įžengė tik pernai, tačiau šioje srityje jai kol kas sekasi nekaip. Elektrą pagal tokio tipo sutartis čia perka tik tiekėjai, tačiau paprastai jie ir patys valdo dukterines elektrą gaminančias įmones. Tuo tarpu pramonė Lietuvoje bent jau kol kas nėra ypatingai linkusi užsiimti tiesioginiu elektros pirkimu.
Išloš tiek elektros gamintojai, tiek ir vartotojai
Buitiniai vartotojai iš minėtų ilgalaikių sutarčių išloš tik netiesiogiai, tačiau reformoje numatytas dar vienas elektros kainos stabilizavimo įrankis, kurio naudą elektros vartotojai, o ypač – labiausiai pažeidžiami – pajus tiesiogiai.
Vadinamieji dvipusiai sandoriai (angl. Contracts for Difference) numato viešąją paramą naujoms investicijoms į vėjo, saulės, geoterminę, hidro, taip pat ir į branduolinę energetiką, kuri bus grindžiama sutartimis dėl elektros kainos skirtumo.
Iš vienos pusės, tokie sandoriai padės užtikrinti stabilias elektros gamintojų pajamas, tačiau iš kitos – ir išvengti pernelyg didelių jų viršpelnių.
Pagal dvipusių sandorių dėl kainos skirtumo schemą ES valstybių narių vyriausybės ir elektros gamintojai ilgesniam laikotarpiui turėtų sudaryti terminuotas sutartis, pagal kurias gamintojai už parduotą elektrą gautų nustatytą kainą. Jei rinkos kaina už šią sutartinę kainą būtų žemesnė, gamintojai gautų priemoką, kompensuojančią jų patirtus nuostolius, o jei rinkos kaina viršytų sutartinę kainą, gamintojai savo viršpelnius turėtų nukreipti valstybių narių vyriausybėms, kurios, savo ruožtu, juos panaudotų elektros vartotojams remti.
Kitaip tariant, dvipusiai sandoriai sudarys sąlygas apsaugoti žaliosios elektros gamintojus nuo pernelyg didelių nuostolių elektros rinkos kainai krentant ir paremti vartotojus, kai elektros rinkos kaina smarkiai išauga.
Taigi, iš to išloš tiek elektros gamintojai, tiek ir vartotojai. Lietuvoje, kur energetinio skurdo problema yra ypač opi, tai padės geriau apsaugoti labiausiai pažeidžiamus vartotojus, be kita ko, reforma uždraudžiant tokių vartotojų priverstinį atjungimą nuo elektros energijos, o tiekėjus įpareigojus vartotojams suteikti aiškesnę informaciją prieš sutarčių pasirašymą, taikyti patogesnę kainodarą ir kt. Vis dėlto, kadangi dvipusiai sandoriai bus taikomi tik naujiems projektams, jų poveikis pasijus ne iškart.
Gera žinia gaminantiems vartotojams
ES elektros rinkos reforma atveria galimybes gaminantiems vartotojams dalytis savo pagaminta pertekline elektra su giminėmis ar kaimynais. Tai skatins mažosios saulės energetikos plėtrą ant namų stogų ar ant balkonų.
Svarbus žingsnis leidžiant dalytis elektra Lietuvoje žengtas Seime pateikus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis nuo kitų metų būtų leidžiama gaminantiems vartotojams pertekline elektra aprūpinti savo šeimos narius.
Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią tvarką gaminantys vartotojai arba nutolę gaminantys vartotojai privalo būti tų objektų, kuriems paskirstoma jų pagaminta elektra, savininkais. Šiuo metu Lietuvoje taip pat egzistuoja galimybė burtis į atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijas ar piliečių energetikos bendrijas. ES elektros rinkos reforma siekiama toliau skatinti šių dalijimosi energija sistemų plėtrą, papildant jau egzistuojančias galimybes.
Parama per savivaldybes
Siekiant sumažinti energetinį skurdą, Lietuvoje jau šiuo metu veikia skatinamoji priemonė, pagal kurią energetikos bendrijoms skirta 206,64 mln. eurų, už kuriuos, INVEGOS duomenimis, bus įdiegta 145 MW instaliuotos galios atsinaujinančių išteklių elektros gamybos pajėgumų.
Pagal šią priemonę mažiausiai 30 proc. savivaldybių įkurtų energetikos bendrijų elektrinių galios turi būti perduota energetinį skurdą patiriantiems asmenims, tokiu būdu siekiant mažinti jų sąskaitas už elektrą.
INVEGOS duomenimis, tai leistų elektra aprūpinti daugiau nei 120 tūkst. butų arba beveik 50 tūkst. individualių namų. Likusią instaliuotos galios dalį savivaldybės galės pasilikti savo viešiesiems poreikiams.
