Vien per antradienį tiekimą ESO elektrikai atstatė daugiau nei 50 tūkst. vartotojų, o nuo audros pradžios – maždaug 80 tūkst. klientų. Dar daliai – apie 30 tūkst. – tiekimas bus atnaujintas trečiadienį, likusiems, kur pažeidimai sudėtingiausi, elektros tiekimą atnaujinsime iki šeštadienio.
„Šios audros mastas labai didelis, kadangi susidėję skirtingi veiksniai tokie kaip stiprus vėjas, lietus ir žali medžiai sukūrė didžiulę griaunamąją jėgą, todėl žala taip pat didelė. Pagal mūsų duomenis, tai galingesnė audra nei 2020-iasiais metais Lietuvą užgulusi „Laura“. Fiksavome ne tik stichinį iškritusį kritulių skaičių, tačiau ir vėją – virš 20 m/s vėjo gūsiai tiek sostinėje, tiek ir kituose miestuose ir apskritai regionuose buvo fiksuojami visą pirmadienį.
Šios sudėtingos oro sąlygos apsunkino mūsų darbus, tačiau vis tiek dirbome ir sutelkėme papildomas pajėgas – atšaukėme darbuotojus iš laisvadienių ir atostogų, išsiuntėme informacinius pranešimus vartotojams. Pastaruosius ir toliau informuojame apie tai, kada planuojame atnaujinti tiekimą“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.
Šiuo metu sudėtingiausia situacija Vilniaus mieste ir rajone, o mažiausiai sutrikimų fiksuojama Klaipėdos ir Alytaus regionuose.
Nors visuose regionuose, o Vilniaus – ypatingai, sutelktos labai didelės ESO ir rangovų pajėgos, tačiau taškų, kuriuose reikia atlikti remonto darbus, labai daug. Iš viso Lietuvoje tokių taškų užfiksavome daugiau nei 6 tūkst. Klientams, kuriems planuojame atnaujinti tiekimą per artimiausias 24 valandas, siunčiame informacines žinutes. Taip pat informuojame ir kitus vartotojus, kuriems tiekimas bus atstatytas vėliau – per artimiausias 48 valandas.
„Elektrikai dirba visoje Lietuvoje, bet laikas dabar nėra mūsų pusėje, kad ir kaip skubėtume. Esu be galo dėkingas kolegoms, kurie negailėdami savęs dirba naktimis, grįžo anksčiau iš atostogų ar laisvadienių ir daro viską, kad elektros tiekimas būtų kuo greičiau atstatytas“, – sako R.Radvila.
ESO duomenys rodo, kad mažiausia žala fiksuojama ten, kur yra atlikti pavojingų medžių šalinimo darbai. Iš 255 vidutinės įtampos oro linijų, kurių ilgis siekia 700 km miškingose vietovėse sutrikimai fiksuoti tik 24 linijose.
„ESO bendradarbiauja su Valstybiniu miškų institutu ir Valstybine miškų urėdija ir atsakingai planuoja pavojingų medžių šalinimą bei genėjimą. Nepaisant to, kai kurie gyventojai ir nevyriausybinės organizacijos nesuteikia leidimų tokių medžių šalinimui, tačiau ir toliau ieškome sutarimo, nes siekiame užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą“, – sako R.Radvila.
ESO prižiūri iš viso 130 tūkst. kilometrų elektros linijų, š jų sukabeliuotų po žeme – apie 35,9 proc. Nuolat vykdomas oro linijų kabeliavimas įvairiuose regionuose, tačiau likusių oro linijų kabeliavimo kaina siektų, preliminariu vertinimu, daugiau nei 6 mlrd. eurų, todėl pavojingų medžių šalinimas yra efektyvesnis, greitesnis ir ekonomiškesnis būdas. Tačiau ESO ir toliau kabeliuoja elektros linijas, kur tai daryti yra efektyviausia ir reikalingiausia.