2007 metais trys Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai tuometinei tarptautinei organizacijai UCTE pateikė paraišką jungtis prie kontinentinės Europos tinklų.
2008 metų kovą patvirtinta pirminės galimybių studijos dėl Baltijos šalių energetikos sistemos sinchroninio darbo su UCTE (Vakarų Europos energetikos sistema) galutinė ataskaita. Studiją parengė Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai.
2008 metų gruodį Briuselyje įsteigta Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija ENTSO-E. Jos pagrindą sudaro buvusios tarptautinės asociacijos – UCTE, ETSO, NORDEL, BALTSO ir kitos.
2009 metų spalį įsteigta Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Iki tol šias funkcijas atliko „Lietuvos energija“.
2010 metų kovą Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tapo asociacijos ENTSO-E nare.
2011 metų vasarį Baltijos šalių premjerai sutarė prašyti Europos Komisijos (EK) paramos šalių elektros energetikos sistemų prijungimui prie Europos kontinentinių elektros tinklų.
2012 metų balandį Vyriausybė pritarė Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimo su Europos elektros tinklais koncepcijai, įgaliojo „Litgrid“ įgyvendinti sinchronizacijos projektą iki 2020 metų.
2012 metų gegužę „Litgrid“ ir Švedijos „Gothia Power“ pasirašė 1,25 mln. eurų vertės sutartį dėl Baltijos šalių prisijungimo prie Europos elektros tinklo galimybių studijos.
2012 metų gegužę Vyriausybė pritarė elektros tinklų sinchronizavimo su Europos Sąjungos tinklais numatančiam įstatymo projektui, kuriame apibrėžti svarbiausi integracijos etapai ir būtinos jų įgyvendinimo sąlygos.
2012 metų birželį Seimas pritarė Lietuvos elektros energetikos sistemos integracijai į Europos sistemas. Tuomet buvo numatyta, kad Lietuvos ir Europos elektros tinklai sinchroniniu režimu turėtų pradėti dirbti 2020 metais.
2013 metų vasarį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ir pasaulinė technologijų įmonė ABB pasirašė sutartį dėl nuolatinės srovės intarpo su 400 kV skirstykla projektavimo ir statybos Alytuje rangos darbų. Nuolatinės srovės intarpas yra svarbiausias elektros jungties „LitPol Link“ įrenginys.
2013 metų spalį „Gothia Power“ baigė sinchronizavimo galimybių studiją, kurioje konstatuota, kad Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų sujungimas darbui sinchroniniu režimu – sudėtingas, tačiau ir technologiniais, ir teisiniais aspektais įgyvendinamas projektas.
2014 metų gruodį Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai sudarė sinchronizavimo su kontinentine Europa veiksmų planą. Tuomet skelbta, kad šių šalių elektros sistemos sinchroniniu režimu su kontinentine Europa pradėtų dirbti 2025 metais.
2015 metų lapkritį prasidėjo elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ galios bandymai – pirmą kartą istorijoje iš Lietuvos į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi 50 megavatų galia perduota elektra.
2016 metų vasarį elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“ pradėjo veikti įprastu režimu. Visa jungties infrastruktūra rangovų perduota valdyti ir prižiūrėti „Litgrid“.
2016 metų vasarį elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ pradėjo veikti bandomuoju režimu.
2016 metų liepą elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ paskelbė viešųjų pirkimų konkursą, kuriuo ieškoma antrosios elektros jungties su Lenkija trasos studijos rengėjų.
2017 metų gegužę trijų Baltijos šalių premjerai kartu su Lenkijos ministre pirmininke preliminariai sutarė, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos bus sinchronizuojamos su kontinentine Europa per Lenkiją.
2017 metų birželį paskelbta, kad Estijai ir Lietuvai nepavyko susitarti dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa būdo. Taip pat nepasirašytas ir planuotas supratimo memorandumas, jį buvo numatoma pasirašyti Europos Vadovų Taryboje.
2017 metų rugpjūtį baigta studija, nustačiusi Baltijos šalių elektros sistemos izoliuoto darbo bandymo technines sąlygas ir priemones, kurių prireiks jam ruošiantis. Studiją atlikusi tarptautinė konsultacijų bendrovė „Tractebel Engineering“ nagrinėjo skirtingus izoliuoto darbo bandymo scenarijus.
2017 metų rugsėjį Lenkijoje keturi elektros perdavimo sistemų operatoriai (Lietuvos „Litgrid“, Lenkijos PSE, Latvijos AST ir Estijos „Elering“) sutarė pradėti dinaminę Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais studiją. Ji turėjo padėti nustatyti technines sinchronizavimo sąlygas.
2018 metų kovą Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai Briuselyje sutarė dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa. Bendru pareiškimu, paskelbtu po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu, įtvirtintas įsipareigojimas iki 2025 metų sinchronizuoti tinklus per Lenkiją.
2018 metų balandį Bulgarijoje, Sofijoje pasirašyta sinchronizavimo projektui svarbios dinaminio stabilumo studijos finansavimo sutartis. Studiją Baltijos valstybių („Litgrid“, AST ir „Elering“) ir Lenkijos (PSE) perdavimo tinklų operatorių užsakymu atliko Gdansko universiteto mokslininkai.
2018 metų balandį „Litgrid“ pasirašė 29 mln. eurų vertės sutartį su „Kauno tiltais“ ir Švedijos koncernu ABB dėl Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo. Įgyvendinant projektą bus rekonstruotos dvi 330 kV transformatorių pastotės Ignalinoje ir Utenoje, atlikti kiti darbai.
2018 metų birželį Briuselyje pasirašytas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos politinis susitarimas dėl sinchronizacijos.
