Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo -1,41 Eur/MWh iki 125,00 Eur/MWh.
„Elektros energijos kainas balandį paveikė 14 proc., palyginti su kovo mėn., sumažėję vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai. Elektros energijos kainų dinamikai Baltijos šalyse įtaką darė ir energijos kainų pokyčiai kaimyninėse šalyse. Energijos srautai iš Rusijos buvo 34 proc. mažesni, iš Švedijos SE4 zonos – 11 proc. mažesni, o tai paveikė elektros energijos kainą Lietuvos prekybos zonoje, kuri balandį buvo didžiausia Baltijos šalyse“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
„Nord Pool“ regione balandį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, elektros energijos paklausa buvo 5 proc. didesnė, o palyginti su šių metų kovu – 12 proc. mažesnė. Tam įtakos turėjo oro temperatūros svyravimai – balandžio pradžioje ir pabaigoje buvo vėsu, tačiau mėnesio viduryje orai buvo šiltesni. Nors oras praėjusį mėnesį buvo nevienodas, vandens rezervuarų užpildymas Šiaurės šalyse 9 proc. viršijo ilgalaikę normą. Hidroenergijos gamyba buvo 5 proc. mažesnė nei kovą.
Šių metų balandį elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse buvo 4 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iš viso suvartota 2147 GWh. Lietuvoje buvo suvartota 931 GWh elektros energijos, tai yra 7 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį. Latvijoje elektros energijos paklausa, palyginti su 2020 m. balandžiu, padidėjo 4 proc. iki 576 GWh. Didesnę elektros energijos paklausą Lietuvoje ir Latvijoje daugiausia lėmė oro sąlygos. Estijoje balandį suvartota 640 GWh elektros energijos – tiek pat, kaip ir praėjusių metų balandį.
Elektros gamyba Baltijos šalyse balandį sumažėjo 3 proc. iki 1 353 GWh. Lietuvoje gamybos apimtys sumažėjo 3 proc. iki 367 GWh, Latvijoje buvo pagaminta 651 GWh elektros energijos – 7 proc. mažiau nei kovą. Elektros energijos gamybiniai pajėgumai Estijoje siekė 335 GWh ir buvo 3 proc. didesni nei kovą.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys kartu pagamino 63 proc. visos jų suvartotos elektros energijos. Lietuva pasigamino 39 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 113 proc., Estija – 52 proc.
Prie 30 proc. išaugusios, palyginti su kovu, elektros energijos gamybos AS „Latvenergo“ hidroelektrinėse, kur buvo pagaminta 503 GWh, prisidėjo balandžio vandens srauto lygis į Dauguvą. Palyginti su praėjusių metų balandžiu, šiemet HES gamybiniai pajėgumai buvo 1,5 karto didesni.
Tuo pačiu metu „Latvenergo TEC“ buvo pagaminta 39 GWh elektros energijos, o tai yra 86 proc. mažiau, palyginti su kovu, ir 27 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų balandžiu.
