Ilgamečiai stebėjimai patvirtina, kad daugiausiai saulės per metus pasiekia būtent šalies pajūrio regionus, todėl Klaipėda šiemet sausį-kovą išlaikė lyderės poziciją. Saulės energijos gamybą aktyviai didino Kauno ir Vilniaus gyventojai, rodo apibendrinti energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ statistiniai duomenys.
„Pirmasis šių metų ketvirtis saulės elektros gamintojams buvo palankus, o ypač išsiskyrė kovo mėnuo. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skaičiavimais, šalyje pirmąjį šių metų kalendorinį pavasario mėnesį saulė spindėjo 263,3 valandas, tai sudarė 1,8 standartinės klimato normos. Nedaug, bet ją saulės spindėjimo trukmė viršijo ir sausį bei vasarį. Todėl ir patys švarią elektrą gaminantys gyventojai pajuto apčiuopiamą oro sąlygų įtaką šiuo metu pasigamintiems elektros energijos kiekiams, kurie augo mažiausiai trečdaliu lyginant su tuo pačiu periodu pernai“, – sako bendrovės „Elektrum Lietuva“ Technikos ir tiekimo skyriaus vadovas Kostas Dryžas.
„Elektrum Lietuva“ duomenimis, šiemet sausį-kovą daugiausiai, arba 156,65 kilovatvalandės (kWh) iš vieno kilovato saulės elektros prigamino privačios elektrinės Klaipėdoje. Jose žalios elektros gamyba išaugo 54 proc.
Antrą vietą užėmė Kaunas, kuriame saulės elektrinėse elektros gamyba vienam kilovatui siekė 145,44 kWh, arba 55 proc. daugiau, palyginti su pirmuoju ketvirčiu 2022-aisiais. Trečią vietą pagal gamybos efektyvumą užėmė Vilnius, jame elektros gamyba saulės elektrinėse palyginamuoju metu padidėjo net 66,6 proc. iki 141,7 kilovatvalandės kilovatui.
50 proc. saulės elektros gamybos apimčių augimo ribą peržengė ir Panevėžys, pagal privačių saulės elektrinių pagamintos elektros kiekį pirmąjį ketvirtį likęs ketvirtoje vietoje – čia saulės elektros išgauta 53 proc. daugiau: 128,9 kWh vienam kilovatui. Mažiausiu augimu pasižymėjo Šiauliai, kur saulės elektrinės šiemet pirmąjį ketvirtį pagamino 36 proc. daugiau elektros nei pernai sausį-kovą, tačiau pagamintos elektros kiekis lenkė Panevėžį ir sudarė 138,9 kWh vienam kilovatui.
„Visose šalies vietovėse saulės elektros gamybos apimtys šiemet apčiuopiamai padidėjo ir tą nulėmė puikūs orai. Būtent oro sąlygoms priskirčiau skirtumus tarp mūsų stebimų miestų, kadangi juose esančių saulės elektrinių gamybos rodikliai judėjo labai panašiai. Reikia pastebėti, kad ši elektros energijos gamybos rūšis ypač stipriai priklauso nuo oro sąlygų. Pernykštės lemia tai, kokią turime palyginamąją bazę, šiemetinės irgi lėmė tai, kiek buvo kritulių ar kiek debesuotas dangus, kiek laikėsi sniego danga ir pan. Todėl saulės elektros gamybos rezultatų nesuabsoliutinčiau, tačiau jie vis dėlto puikiai atskleidžia, kad saulė „dirbo“ visoje Lietuvoje“, – pastebi K.Dryžas.
Geografinis saulės spindėjimo intensyvumas šiemet kol kas irgi nebuvo išskirtinai palankus tik pajūriui. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skaičiavimais, sausį saulė buvo dosniausia šalies pietų ir pietvakarių regionams, vasarį intensyviausiai spindėjo pietuose. Tik kovą į neabejotinus lyderius išsiveržė pajūrio regionai, kuriems teko daugiausiai saulės spindulių.
Klimato specialistai teigia ir statistiniai duomenys tai įrodo, kad per metus Lietuvoje ilgiausiai saulė spindi būtent šalies vakaruose, šalia Baltijos jūros. Anot „Elektrum Lietuva“ atstovo, į tai orientuojamasi ir plėtojant saulės parkus. Pastarieji, priešingai nei jau stovintys gyvenamosios paskirties pastatai, leidžia saulės modulius plyname lauke suprojektuoti maksimaliai efektyviausiai.
„Vis dėlto, reikėtų įvertinti tai, kad nesame šalis, besidriekianti tūkstančius kilometrų ir pasižyminti skirtingomis klimato juostomis. Saulės intensyvumo prasme skirtingu metu gali ir „sublizga“ skirtingi regionai, kaip nutiko ir šiemet. Tai, kad ne visi elektros vartotojai investuoja išskirtinai į saulės parkus, bet statosi saulės modulius savo namų ar verslų teritorijose tik įrodo, kad tai efektyvu ir Klaipėdoje, ir Kaune, ir Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose“, – teigia ekspertas.
