„Elektros kainų šuoliai augina susidomėjimą nutolusiais saulės parkais. Pastebėjome, kad gaminančiais vartotojais apsisprendžia tapti jau ne tik individualių namų gyventojai, bet ir vis daugiau gyvenančių daugiabučiuose – vietoje to, kad rinktųsi nepriklausomą tiekėją, jie pasirenka patys gaminti žaliąją energiją. Tendencijoms nesikeičiant nutolusių saulės parkų paklausa netrukus gali viršyti pasiūlą“, – sako bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Elektros kainoms neprognozuojamai šokinėjant, gyventojų noras nuo to apsidrausti ir sutaupyti skatina atsigręžti į alternatyvią, saulės generuojamą elektrą. Specialistai tai vadina logišku sprendimu – duomenys rodo, kad saulės energija gali sumažinti sąskaitas už elektrą net iki 70 proc.
M.Gigos teigimu, prie individualiuose namuose gyvenančių žaliosios elektros vartotojų pastaraisiais mėnesiais itin aktyviai jungiasi ir daugiabučių gyventojai. Jie įsigyja saulės elektrinės dalį nutolusiame elektrinių parke, o čia pagamintą elektrą vartoja savo gyvenamojoje vietoje – pavyzdžiui, elektra gaminama nutolusiame saulės parke Klaipėdos rajone, o vartojama bute Vilniuje, Kaune ar bet kurioje kitoje šalies vietoje.
Tik spalį pradėjusi dviejų nutolusių saulės parkų Klaipėdos ir Šiaulių apskrityje rajonuose rezervacijas bendrovė šiandien turi jau per 500 kW rezervuotų pajėgumų. Tai, kad nuotoliniai saulės parkai yra populiarus pasirinkimas neturintiems galimybių įsirengti individualių saulės elektrinių, rodo ir prieš metus šalia Priekulės (Klaipėdos r.) įrengto 1,5 megavatų (MW) galingumo saulės parko atvejis – šiuo metu jau parduota 100 proc. parko pajėgumų.
„Pirmasis mūsų saulės parkas jau generuoja elektros energiją daugiau kaip pusmetį. Panagrinėję jame elektrines įsigijusių privačių klientų duomenis matome, kad už elektros energiją mokamos sumos sumažėjo keliasdešimčia procentų.
Pavyzdžiui, asmuo per 6 mėn. suvartojo 2357 kWh elektros. Be saulės parko už šį kiekį standartine elektros energijos kaina 0,20 Eur/kWh gyventojas sumokėtų 471,4 Eur. Tačiau įsigyta 5,5 kW elektrinė nutolusiame saulės parke šiam klientui per tą patį laikotarpį sugeneravo 4357,55 kWh elektros energijos. Už ją kartu su ESO pasaugojimo planu bei trūkstamos elektros energijos kiekiu klientas sumokėjo 153 Eur. Be to, jis dar turi 2236 kWh nepanaudotos energijos, kurios užteks žiemos laikotarpiui. Taigi, per metus šis klientas gali sutaupyti iki 800 Eur“, – skaičiuoja „Elektrum“ vadovas.
Tvarumas – paskata tapti gaminančiais vartotojais
Martynas Giga teigia, kad rinktis saulės energiją gyventojus skatina ne tik augančios elektros kainos, bet ir valstybės parama gaminantiems elektros vartotojams, greitinanti investicijų atsiperkamumą. Parama, kurios dydis siekia 30 proc. išlaidų, gali pasinaudoti fiziniai asmenys, norintys įsigyti iki 10 kW galios elektrines iš saulės parkų.
Skaičiuojama, kad prie dabartinių elektros kainų investicijos į saulės elektrines pasinaudojus valstybės parama atsiperka vidutiniškai per 3-4 metus, be valstybės paramos – per 6-7 metus. Anot M.Gigos, skaičiavimai rodo, jog ir toliau laikantis aukštoms elektros kainoms, saulės parko dalis vos per 6 metus gali atsipirkti ir be valstybės paramos, tad svarstančius ragina nedelsti.
„Klientai dažnai nuogąstauja, kad po kurio laiko saulės parko dalis jiems gali tapti nebereikalinga. Iš tiesų pagrindo tokioms abejonėms nematome, nes kuo toliau, tuo daugiau žmonių rinksis žaliąją iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą. Keičiant gyvenamąją vietą, turimą saulės parko dalį galima priskirti naujam adresui. Jei vis dėlto dėl kokių nors priežasčių asmuo nutartų atsisakyti turimos saulės parko dalies, mes siūlome galimybę ją atpirkti iš kliento, kad ir po 15 metų“, – sako jis.
Pašnekovas pastebi, kad lygiagrečiai su norinčiųjų sutaupyti dalimi auga ir skaičius tų klientų, kurie sprendimą įsirengti saulės elektrinę priima vedini noro palaikyti tvarius ir gamtai draugiškus sprendimus. Pereinant prie saulės energijos, gerokai sumažinamas anglies dioksido (CO2) pėdsakas. Be to, skaičiavimai rodo, kad viena individuali saulės jėgainė gali padėti sumažinti į aplinką išmetamą CO2 kiekį maždaug 1 tona per metus.
Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą energiją vartojančiųjų savo reikmėms iki 2030 metų bus ne mažiau kaip 30 proc., palyginti su visų vartotojų skaičiumi, o iki 2050 metų – ne mažiau kaip 50 proc.
