Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo 0,07 Eur/MWh iki 347,54 Eur/MWh.
Vidutinė mėnesio Nord Pool sistemos kaina siekė 57,10 Eur/MWh ir tai buvo 34 proc. mažiau nei rugsėjį.
„Pagrindiniai kainų mažėjimą spalio mėn. lemiantys veiksniai buvo 17 proc. išaugusi bendroji gamyba, taip pat net 58 proc. padidėjusi vėjo elektrinių gamyba. Įtakos kainų mažėjimui darė ir didesnis kritulių kiekis Šiaurės šalyse, kas leido padidinti vandens lygį rezervuaruose, nors jis vis dar tebebuvo 13 proc. žemiau normos ribos. Dar vienas veiksnys, prisidėjęs prie elektros energijos kainų mažėjimo – praėjusio mėnesio pabaigoje Šiaurės šalyse užbaigti kasmetiniai atominių elektrinių priežiūros ir remonto darbai, po kurių padidėjo elektros energijos tiekimas rinkai“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Spalį elektros energijos srautai iš Suomijos mažėjo 1 proc., srautai iš Švedijos (SE4) padidėjo daugiau nei du kartus, palyginti su ankstesniu mėnesiu, o srautai iš Rusijos buvo 6 proc. mažesni nei rugsėjį.
Artėjanti žiema ir vėstantys orai pakeitė ir elektros energijos poreikį. Šių metų spalį jis išliko toks pat kaip ir praėjusių metų spalį, tačiau, palyginti su šių metų rugsėju, elektros energijos poreikis padidėjo 12 proc.
Lietuvoje augo vartojimas, mažėjo gamyba
Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse spalį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, nepakito – praėjusį mėnesį suvartota 2 299 GWh elektros energijos. Lietuvoje spalį buvo suvartota 1040 GWh, tai yra 2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai. Palyginti su 2020 m. spaliu, Latvijoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 603 GWh, Estijoje – 2 proc. iki 656 GWh.
Baltijos šalyse elektros energijos gamybos apimtys spalį, palyginti su praėjusių metų spaliu, išaugo 5 proc., tačiau liko 5 proc. mažesnė nei rugsėjį – buvo pagaminta 1 203 GWh elektros energijos. Lietuvoje elektros energijos gamyba išliko tame pačiame lygyje kaip ir 2020 m. spalį, tačiau, palyginti su rugsėju, sumažėjo 7 proc. – buvo pagaminta 395 GWh. Latvijoje praėjusį mėnesį buvo pagaminta 270 GWh elektros – 14 proc. mažiau nei rugsėjį ir 17 proc. mažiau nei 2020 m. spalį. Estijoje praėjusį mėnesį buvo pagaminta 538 GWh elektros energijos ir tai yra 1 proc. daugiau nei rugsėjį ir 28 proc. daugiau nei 2020 m. spalį.
Spalį bendras pagaminamos ir suvartojamos elektros energijos santykis Baltijos šalyse, palyginti su rugsėju, sumažėjo ir sudarė 52 proc. Lietuva pasigamino 38 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 45 proc., Estija – 82 proc.
Spalį AB „Latvenergo“ hidroelektrinių pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su rugsėju, išaugo 16 proc. iki 91 GWh, o palyginti su 2020 m. spaliu pagamintos elektros energijos kiekiai buvo 19 proc. mažesni. AB „Latvenergo“ Rygos šiluminė elektrinė pagamino 93 GWh elektros energijos – 43 proc. mažiau, palyginti su rugsėju, ir 16 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų spaliu. „Latvenergo“ termofikacinės elektrinės gamybos apimties sumažėjimą daugiausia lėmė TEC 2-2 elektrinės energijos bloko neveikimas dėl techninės priežiūros darbų.