Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas tvirtina, kad Astravo atominė elektrinė pernai buvo paleista tam tinkamai nepasiruošus ir remiantis politiniais argumentais.
2021 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pabrėžia, kad rudenį pradėjus energetinį jėgainės paleidimo etapą, vien per lapkritį elektrinės veikla neplanuotai stabdyta keturis kartus, o apie didžiąją dalį šių incidentų informacijos neteikta.
„Informacija apie tikrąją padėtį BelAE (Astravo AE – 15min) slepiama net ir reaktoriui pradėjus veikti, todėl mažai tikėtina, kad Baltarusijos institucijos laiku pateiks patikimą informaciją galimos avarijos atveju“, – teigiama dokumente.
2020 metais Baltarusijos energetikos sektoriaus atstovai ieškojo būdų vykdyti prekybą per Latvijos–Rusijos prekybos zoną, tarėsi dėl tranzito į Latviją galimybių bei komercinio pralaidumo užsitikrinimo.
Jame rašoma, kad požiūris į branduolinės saugos klausimus Baltarusijoje nesikeičia: saugą kontroliuojančios institucijos negali priimti sprendimų savarankiškai, elektrinės personalui trūksta kompetencijos, vyrauja prasta darbo kultūra. Pabrėžiama, kad pernai lapkričio pradžioje, energetinio paleidimo išvakarėse, už branduolinę saugą atsakingas elektrinės vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas, „Rosatom“ specialistas Aleksandras Parfionovas paliko pareigas.
Žvalgyba taip pat nurodo, kad Baltarusija siekia apeiti Baltijos šalių taikomą Astravo AE elektros embargą – aktyviai ieško prekybos elektra tarpininkų, kuria prekybos schemas, bando susitarti su Rusijos atstovais dėl pagamintos elektros realizavimo.
„2020 m. Baltarusijos energetikos sektoriaus atstovai ieškojo būdų vykdyti prekybą per Latvijos–Rusijos prekybos zoną, tarėsi dėl tranzito į Latviją galimybių bei komercinio pralaidumo užsitikrinimo.
Šiuo tikslu Baltarusijos atstovai derėjosi su Baltijos šalyse veikiančiais tarpininkais bei Rusijos energetikos kompanijų ir atsakingų institucijų atstovais“, – teigiama grėsmių vertinime.
Būtent per Latvijos–Rusijos jungtį nuo pernai rudens vyksta Baltijos šalių prekyba elektra su trečiosiomis šalimis. Dėl tokios metodikos sutarė Baltijos šalių energetikos ministerijos, tačiau Lietuva tokios prekybos schemos nepripažįsta, nes jos nepatvirtino valstybinis energetikos reguliuotojas. Iki Astravo paleidimo prekyba su trečiosiomis šalimis vykdyta per Lietuvos–Baltarusijos jungtį.
Pernai pradėjusi dirbti Lietuvos vyriausybė teigia, kad Baltarusijai pavyko bandymai „iškišti“ Astravo elektrą Baltijos šalims. Anot jos, Latvijai perkant elektrą iš Rusijos, tam tikras jos srautas patenka į Lietuvą iš Baltarusijos ir yra suvartojamas.
Lietuvos žvalgyba taip pat paskelbė, kad Baltarusija neatmeta galimybės atsisakyti savarankiško Astravo eksploatavimo ir paversti Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ struktūros filialu. Anot jos, pačiai Baltarusijai trūksta kompetencijos procesams jėgainėje kontroliuoti ir iškylančioms problemoms spręsti.
Rusijos krovinių stebėjimo sistema – spaudimo priemonė?
Tarnybos taip pat sako, kad įtarimų joms kelia nauja Rusijoje pradėta naudoti vieninga skaitmeninė pervežimų kontrolės sistema, veikianti navigacinės sistemos GLONASS pagrindu. Viena iš projekto iniciatorių yra Rusijos valstybinė korporacija „Rostech“. Navigacinė sistema GLONASS yra vienintelė, kurią leidžiama naudoti Rusijos ginkluotosiose pajėgose, jos valdytoja – Rusijos valstybinė korporacija „Roskosmos“.
Anot pateikto grėsmių vertinimo, kariniams poreikiams sukurtos sistemos GLONASS naudojimo civilinėms reikmėms plėtra yra susijusi su siekiu padengti dalį jos kūrimo, tobulinimo ir eksploatacijos kaštų.
Žvalgybos teigimu, Rusija siekia visas krovinius gabenančias transporto priemones aprūpinti elektroniniais jutikliais ir taip neva eliminuoti kitokio pobūdžio patikrinimų poreikį. Jutikliai susideda iš dviejų dalių – rakinamos plombos ir elektroninio prietaiso, kuris seka krovinio judėjimą ir fiksuoja plombos būklę.
„Labai tikėtina, jog vienas iš pagrindinių sistemos sukūrimo tikslų yra kontroliuoti visus importo, eksporto ir tranzitinių krovinių tarp Rusijos, Kazachstano, Baltarusijos, Kinijos ir ES šalių pervežimus“, – rašoma dokumente.
Jame teigiama, kad duomenys apie krovinių judėjimą perduodami Rusijos federalinei muitinės tarnybai ir Federalinei transporto priežiūros tarnybai „Rostransnadzor“, o šios kontrolės sistemos operatorė yra kompanijos „RT-Invest Transport Systems“, kurios valdyme dalyvauja prezidentui Vladimirui Putinui artimo verslininko Arkadijaus Rotenbergo sūnus Igoris, antrinė įmonė.
Žvalgyba tvirtina, kad surinktą informaciją Rusija gali panaudoti darydama spaudimą kompanijoms, verslo šakoms ar net valstybėms.
„Tikėtina, jog surinkta informacija būtų remiamasi pritaikant sankcijas, proteguojant vietinio verslo interesus, be to, būtų siekiama, kad rusiškiems tranzitiniams kroviniams kaimyninėse valstybėse nebūtų taikomos patikros procedūros.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad elektroninio plombavimo sistemą sukūrė karinės pramonės įmonės, kyla rizika, kad ši sistema sukurta kontroliuoti ne tik pervežimams. Labai tikėtina, kad pasinaudojant ja gali būti renkama informacija Rusijos kariuomenės reikmėms“, – rašoma grėsmių vertinime.
Kinijos bandymai įsitvirtinti
VSD ir AOTD sako, kad nors Kinijos kompanijos įšaldė savo investicinius planus Lietuvoje įsigyti dalį veikiančio konteinerių krovos terminalo akcijų, susidomėjimas investicijomis Klaipėdoje ir kituose Baltijos jūros regiono uostuose išlieka.
Anot žvalgybos, kompanijos renka informaciją apie sprendimus dėl Klaipėdos išorinio uosto projekto, domisi kitomis investicijų galimybėmis bei požiūriu į galimas Kinijos investicijas. Jos teigimu, Kinijai yra reikalingas konteinerių terminalas viename iš Baltijos jūros regiono uostų, kuris jungtų sausumos ir jūrų transporto koridorių logistines grandines.
Siekdama pabrėžti Kinijos bandymus įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, žvalgyba nurodo, kad ypatingo Kinijos kompanijų susidomėjimo sulaukė vienos įmonės Lietuvoje vykdomas išmaniosios IT infrastruktūros diegimo konkursas.
Mainais už sistemos valdymą viena Kinijos kompanija siūlė nemokamai sumontuoti nemažą dalį projektui reikalingos įrangos. Net penkiose iš atrinktų galimų tiekėjų grupių buvo verslo subjektų, susijusių su Kinija. Dviejų iš jų bendrasavininkė – Kinijos valstybė, rašoma ataskaitoje.
Anot jos, su Kinija siejamos kompanijos konkurse dalyvavo kaip potencialios įrangos ir technologijų tiekėjos, ekspertinės jungtinės veiklos partnerės ir buvo pasitelktos kaip atitinkančios kvalifikacinius reikalavimus.
„Tikėtina, jog su Kinija siejamos kompanijos siekė ne tik tiekti įrangą ir technologijas, bet ir susipažinti su esminėmis įmonės informacinėmis technologijomis: verslo procesais, įskaitant resursus ir IT sistemas; detaliais kibernetinės ir informacijos saugos reikalavimais, kuriais remiantis bus projektuojama IT sauga; sąsajomis su kitomis IT sistemomis bei duomenų srautais“, – tvirtinama grėsmių vertinime.
Jame rašoma, kad su Kinija siejamų kompanijų siekis gauti prieigą prie esminių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės sistemų, bandymas sukurti technologinę priklausomybę arba susipažinti su svarbiausiais kibernetinės saugos sprendimais atitinka Kinijos vyriausybės tikslus įsitvirtinti kitų šalių strateginiuose sektoriuose.
„Taip didinamas Kinijos kompanijų vaidmuo pasaulinėje rinkoje bei sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti kibernetinio ir techninio prasiskverbimo operacijas: perimti informaciją, vykdyti ardomąją veiklą ir sabotuoti infrastruktūros veiklą“, – sako Lietuvos žvalgyba.
Ieško būdų apeiti sankcijas
VSD ir AOTD tvirtina, kad Rusija ir kitos šalys siekia apeiti draudimą iš Vakarų šalių gauti ginklų, įrangos ir technologijų, kurios gali būti pritaikytos tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms.
Lietuva vykdo tarptautinius įsipareigojimus veiksmingai kontroliuoti ir riboti strateginių prekių – karinės įrangos ir dvejopo naudojimo prekių – gabenimą per jos teritoriją.
Trečiosioms šalims, kurios įtariamos gaminančios masinio naikinimo ginklus ar vykdančios tokių ginklų programas, tam tikrose srityse trūksta gilesnių ekspertinių žinių ar sukurtų technologijų, prieinamų tik Vakarų šalyse.
Anot žvalgybos, Rusija ir kitos trečiosios šalys ieško silpnų Lietuvos strateginių prekių judėjimo kontrolės vietų.
Ji teigia, kad Lietuva patraukli savo pasiekimais aukštųjų technologijų srityje, jie taip pat gali būti išnaudojami kariniams tikslams.
„Trečiosioms šalims, kurios įtariamos gaminančios masinio naikinimo ginklus ar vykdančios tokių ginklų programas, tam tikrose srityse trūksta gilesnių ekspertinių žinių ar sukurtų technologijų, prieinamų tik Vakarų šalyse.
Šiems trūkumams kompensuoti trečiosios šalys pasitelkia mokslo ir švietimo įstaigas, kuriomis prisidengdamos siekia įsigyti trūkstamų žinių ir technologijų, pritaikomų ne tik civiliniams tikslams, bet ir masinio naikinimo ginklų kūrimui“, – rašoma ataskaitoje.
