„Neadekvatūs skaičiai jūrinio vėjo kainos, todėl pirma siūlome išsiaiškinti, kiek turime sausumoje vėjo galimybių“, – ketvirtadienį Seimo energetikos komisijoje sakė energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.
Baltijos jūroje vėjo jėgainių potencialas gali siekti iki 9 tūkst. megavatų (MW), tačiau, pasak jo, paskutiniai aukcionai pasaulyje rodo, kad viena jų pagaminta megavatvalandė gali kainuoti nuo 87 eurų iki 108 eurų. Tai yra per brangu, palyginti su sausumos jėgainėmis, kurios elektrą jau gali gaminti už 57 eurus.
V.Macevičiaus teigimu, jeigu šiuo metu būtų pradėti tyrimai ir vėliau skelbiami konkursai, pirmosios vėjo jėgainės galėtų atsirasti 2024-2025 metais.
Tačiau vėjo parkus plėtojančios bendrovės „4energia“ vadovas Tadas Navickas teigia, kad vėjininkai neprieštarauja, jei Vyriausybė nori skirti paramos vėjo jėgainėms. Tačiau jis piktinosi, kad neleidžiama jėgainių statyti tiems, kurie neprašo paramos.
„Tų kilometrų kvadratinių yra daug, o jei norima statyti 500 MW remiamų jėgainių – gerai, bet kodėl tuomet nenorima leisti kitais kvadratiniais kilometrais naudotis kitiems“, – posėdyje teigė T.Navickas.
Jis tikino, kad senesnė schema leido privačioms bendrovėms dalyvauti konkurse ir gauti teisę statyti jėgaines jūroje. Tačiau vėliau persigalvota ir nuspręsta skirti paramą, „kurios niekas neprašė“. Jis tikino, kad paramą Lietuvos bendrovės galėtų gauti iš kitų valstybių.
Sausumoje – papildoma 250 MW vėjo elektrinių kvota
Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, sausumoje techniškai būtų galima vėjo jėgainėms skirti papildomą 200-400 MW kvotą. Ministerija linkusi 2020 metais nustatyti 250 MW, o ne 350 MW papildomą kvotą, kaip siūlo vėjininkai, mat didesnė kvota brangintų elektrą vartotojams.
„Iki 2020 metų galėtume kalbėti apie 250 MW. 350 MW būtų iššūkis dėl kainos vartotojams“, – komisijos posėdyje teigė Ž.Vaičiūnas.
Anot jo, jeigu dabar būtų imtasi žingsnių didinti kvotą – patvirtinama energetikos strategija, keičiami teisės aktai ir skelbiami aukcionai – pirmosios naujos jėgainės galėtų iškilti 2019 metais.
Tačiau vėjininkai teigia, kad Lietuvoje būtų galima nustatyti papildomą 350 MW kvotą. Vėjininkų asociacijos vadovas Aistis Radavičius tikino, kad 350 MW reikalautų apie 18 mln. eurų paramos per metus ir šie pinigai atsilaisvins apie 2021 metus, kai dalis seniau statytų jėgainių atsipirks.
„350 MW elektrinių pareikalautų 18 mln. eurų per metus be balansavimo“, – komisijoje teigė A.Radavičius.
Anot Ž.Vaičiūno, šiuo metu diskutuojama, kokia paramos forma galėtų būti skiriama vėjo jėgainėms. Šiuo metu joms skiriamas fiksuotas tarifas, už kurį elektra parduodama 12 metų. Tačiau, ministro nuomone, prie rinkos kainos mokama papildoma premija būtų dinamiškesnė ir lankstesnė paramos forma.
Vėjininkai taip pat siūlo naujoms jėgainėms taikyti premijos prie rinkos kainos paramos būdą.
„Paramos schema, kai premija virš rinkos kainos mokama, yra dviejų būdų. Yra fiksuota, jeigu rinkos kaina svyruoja ir kažkokia priemoka yra, ji visad tokia pati, jei slankiojanti premija – yra referencinis lygis, jei virš jo pakyla rinkos kaina, tuomet parama yra netaikoma. Pradingtų permokėjimo problema. Patrauklu ir investuotojams, nes tai jiems sumažina verslo riziką, mažina paskolų palūkanas, todėl galima užtikrinti tą kainos lygį“, – teigė vėjininkų asociacijos vadovas A.Radavičius.
Staigesnė vėjo plėtra reikalautų papildomų investicijų
„Litgrid“ vadovo Daivio Virbicko teigimu, jei vėjo jėgainių galia viršytų 1000 MW, Lietuvoje prireiktų papildomų didelių investicijų į perdavimo tinklą.
„Bendrai vėjo elektrinių galia neturėtų viršyti 1000 MW, nes daugiau tinklas nepaveš be esminių investicijų“, – Energetikos komisijoje teigė D.Virbickas.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta elektros balansavimo pajėgumų – jėgainių, kurios galėtų padengti gamybą, staiga nustojus pūsti vėjui. D.Virbickas aiškino, kad 100 MW vėjo jėgainių reikia 24 MW rezervo.
„Šiuo metu rezervo neturime, juos reikia iš kažkur gauti, pastatyti. Jį išplėtus galima balansuoti“, – aiškino „Litgrid“ vadovas.
Dabar Lietuvoje nustatyta 500 MW kvota vėjo jėgainėms, ji yra visiškai išnaudota.
Pernai parengtose nacionalinės energetikos strategijos gairėse nurodoma, kad iki 2020 metų reikia atlikti tyrimus Baltijos jūroje ir, priėmus sprendimus dėl vėjo energetikos plėtros, nuo 2020 metų pradėti jos plėtrą jūroje. Tačiau ministerija tuomet pabrėžė, kad vėjo jėgainių statyba jūroje neturėtų didinti elektros kainų vartotojams.
