Energetikos ekspertas Romas Švedas: Baltijos AE projektu buvo siekiama politinių tikslų

Rusijos žiniasklaidai paskelbus apie galimą Baltijos atominės elektrinės (Baltijos AE) Karaliaučiaus srityje statybų stabdymą, buvęs Lietuvos energetikos viceministras, dabar – energetikos ekspertas Romas Švedas sako, jog šis projektas nuo pat pradžių buvo grįstas politiniais sprendimais.
Romas Švedas
Romas Švedas / Kęstučio Vanago/BFL nuotr.

R.Švedo nuomone, projektu buvo siekiama sukurti dirbtinę konkurenciją Visagino atominės elektrinės (VAE) projektui, kurio likimas dabar neaiškus.

„Šis projektas (Baltijos AE – BNS) yra politinis, grįstas politiniais sprendimais. Juo visų pirma buvo siekiama politinių tikslų. Ta informacija, kuri mus pasiekė, parodo, kad išties tai buvo tiesa, kad to projekto, kai buvo priimtas politinis sprendimas, mes nematėme jokio ekonominio modelio, nes dabartiniai instaliuoti elektros generavimo pajėgumai Karaliaučiuje yra pakankami, statyti tokius didelius perteklinius pajėgumus, deklaruojant, kad tai galėtų būti eksportui, kai tuo tarpu jungčių praktiškai nėra, yra tik viena mažytė jungtis su Lietuva, tai, aišku, tokiu būdu buvo siekiama sukurti dirbtinę konkurenciją Visagino atominės elektrinės projektui ir diskredituoti tokiu būdu šį projektą, tai yra kvestionuoti jo reikalingumą ir Lietuvoje, kas iš dalies ir pavyko“, – BNS sakė R.Švedas.

Anot R.Švedo, prieš pradedant įgyvendinti VAE projektą, Baltijos šalys sukūrė bendrą rinką, suvienodino teisinę bazę, patvirtino elektros jungčių projektus ir pradėjo juos įgyvendinti. Tuo metu Rusija, anot R.Švedo, priėmė politinį sprendimą dėl atominės elektrinės statybos Karaliaučiuje ir tik vėliau pradėjo mąstyti apie komercinį modelį bei galimas jungtis.

„Čia yra šių projektų akivaizdūs skirtumai ir argumentai, paliudijantys, kad politiniais, ir pirmiausia, mano manymu, geopolitiniais tikslais vedinas projektas. Nekalbant jau, kad mes čia nematome jokio komercinio modelio, nekalbant apie tai, kad ir aplinkosauginiai ir branduolinės saugos reikalavimai yra ignoruojami“, – BNS sakė R.Švedas.

„Turėdamos rinką, viziją ir elektros deficitą šioje rinkoje, Baltijos šalys pradėjo plėtoti naujos atominės elektrinės projektą. Jis akivaizdžiai turi savo vietą, o jeigu būtų noras, tai Visagino atominės elektrinės elektrą visada būtų galima eksportuoti į Europą, kur irgi prognozuojamas ateityje elektros energijos trūkumas“, – BNS kalbėjo energetikos ekspertas.

Jis pažymėjo, jog Lietuva turėtų išlikti nuosekli, siekiant sukurti elektros rinką ir užsitikrinti patikimus energijos šaltinius.

Rusijos atominės energetikos korporacija „Rosatom“, iki šiol oficialiai neigusi, jog įšaldo Baltijos AE Karaliaučiuje statybą, nurodė pradėti jėgainės konservavimo darbus

„Visagino atominės elektrinės kontekste tai yra toks signalas – tik pliusas į ekonominį mūsų projekto pagrįstumą. Kažkas dvejojo, kad nebus rinkos, tai automatiškai ta rinka potencialiai didėja. Aš palinkėčiau Lietuvai nuoseklumo ir kuo mažiau blaškymosi, įgyvendinant didelius projektus, nes dabar mes blaškomės. Latviai, estai ir strateginis investuotojas “Hitachi„ laukia Lietuvos sprendimo. Kadangi mes siekiame sukurti elektros rinką, siekiame turėti stabilius generavimo šaltinius, tai to ir siekime“, – BNS sakė R.Švedas.

Rusijos atominės energetikos korporacija „Rosatom“, iki šiol oficialiai neigusi, jog įšaldo Baltijos AE Karaliaučiuje statybą, nurodė pradėti jėgainės konservavimo darbus, antradienį pranešė Rusijos naujienų portalas rugrad.eu.

Portalas nurodo turįs generalinės rangovės bendrovės „Atomenergoprojekt“ įsakymo „Dėl 2013 metų biudžeto peržiūrėjimo dėl Baltijos AE konservavimo“ kopiją. „Atomenergoprojekt“ prezidentas Valerijus Limarenka pavedė padalinių vadovams pateikti patikslintus biudžetus ir planus, atsižvelgiant į objekto pakeitimus, rašo portalas. Be to, padalinių vadovai artimiausiu metu turi priimti sprendimus ir perkelti Baltijos AE statybose atsilaisvinusius darbuotojus į kitus objektus.

Tiesa, „Rosatom“ antradienio vakarą šias žinias neigė ir, kaip rašo Rusijos naujienų portalai, savo svetainėje patalpino „Atomenergoprojekt“ įsakymo tekstą, kuriame neužsimenama apie jėgainės konservavimą. Tačiau Rusijos žiniasklaida pažymi, kad šie paneigimai yra neįtikinantys, nes portalai yra išplatinę skanuotą originalaus įsakymo tekstą, su vadovų parašais. Tuo metu, „Rosatom“ nepateikia skanuotos įsakymo versijos, o tik tekstinį įsakymo variantą.

Gegužės 24 dieną Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, jog Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ generalinis direktorius Sergejus Kirijenko pavedė išsiaiškinti galimybes Baltijos AE naudoti mažesnės galios reaktorius, nei planuota anksčiau.

Pasak „Interfax“ pranešimo, remiantis keliais neįvardintais šaltiniais, vietoj dviejų reaktorių po 1150 megavatų galios gali būti svarstoma dėl 640 megavatų (VVER – 640 tipo, suslėgto vandens) ir 40 megavatų galios (KLT – 40S tipo, povandeninių laivų reaktorių pagrindu) reaktorių.

Kaip skelbta anksčiau, 2300 MW galingumų statybos Karaliaučiaus srityje daugiausia buvo orientuotos į elektros eksportą, nes pačiam regionui tokios galios būtų perteklinės.

Be to, kaip rašė „Interfax“, esama rizikos, kad Baltijos valstybės gali pasitraukti iš Rusijos sinchroninės energetikos sistemos ir sinchronizuotis su europine sistema, o tai izoliuos Karaliaučių, kuris dabar per Lietuvą sujungtas su kitomis Baltijos valstybėmis ir Rusijos sistema, o savo linijų su Lenkija Karaliaučius neturi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis