Energetikos ministerijai savaite pratęsus nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą, ESO duomenimis, penktadalis gyventojų, patenkančių į antrąjį liberalizacijos etapą, tiekėjo vis dėl to nepasirinko.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius tvirtina, kad nusprendusieji nesirinkti tiekėjo ir likti garantiniame tiekime, mokės daugiau.
„Aš pats asmeniškai tikrai nebūčiau siūlęs pratęsti pasirinkimo termino ir būčiau palikęs to nepadariusius gyventojus prisiimti finansines savo poelgio pasekmes bent jau vienam mėnesiui. Tam, kad ateityje būtų mažiau tikimąsi, kad kažkas kitas už mus turėtų mumis pasirūpinti labiau, nei mes patys tai galime padaryti“, – teigia M.Nagevičius.
Nors garantinio tiekimo gelbėti gyventojus nusprendusi Vyriausybė pratęsė tiekėjo pasirinkimo terminą iki Joninių, ekspertui kyla klausimas, ar gelbėjami gyventojai iš viso nori pasirinkti elektros tiekėją.
„Klausantis politikų pranešimų dar prieš porą mėnesių, daliai vartotojų galimai susidarė įspūdis, kad liberalizacijos procesas bus eilinį kartą atidėtas, bet taip neįvyko. Skaitant atsiliepimus socialinėje medijoje atrodo, kad dalis vartotojų klaidingai įsitikinę, kad garantinis tiekimas su valstybės kompensuojama dalimi yra pigiau nei pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Turiu juos nuvilti, taip nėra“, – teigia M.Nagevičius.
Aš pats asmeniškai tikrai nebūčiau siūlęs pratęsti pasirinkimo termino ir būčiau palikęs to nepadariusius gyventojus prisiimti finansines savo poelgio pasekmes bent jau vienam mėnesiui.
Ekspertas teigia, kad skirtumas tarp garantinio tiekimo ir bet kurio nepriklausomo tiekėjo (su biržos kaina susieto plano) tiekimo dalis yra brangesnė 25 proc. garantinio tiekimo nenaudai.
„Kalbant paprastai, pasirinkus nepriklausomo tiekėjo su biržos kaina susietą planą, bet kuriuo atveju mokėsite mažiau nei būdami garantiniame tiekime. Nes bet kuris tiekėjas prie rinkos kainos prideda 1–2 proc. pelno maržą, o garantinis tiekėjas prideda 25 proc. pelno maržą, kaip numatyta įstatyme. Šiuo metu prie dabartinių elektros kainų garantinio tiekimo kaina gautųsi apie 35 ct/kWh, o rinkos analitikai, prognozuodami tolimesnį rinkos kainos augimą, liepai numato net iki 38 ct/kWh kainos padidėjimą“, – teigia jis.
ESO ekspertų prognozėmis, paremtomis pirmųjų trijų šio mėnesio savaičių kainomis biržoje, prognozuojama garantinio tiekimo kaina nuo liepos 1 d. gali siekti 39 ct/kWh. Po valstybės taikomos kompensacijos, kuri padengs iki 9 ct/kWh, kaina gali būti 30 ct/kWh.
Panašų elektros tarifą praėjusią savaitę nurodė ir Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovas Vilius Juraitis. Remdamasis ligšioliniais elektros kainų rinkoje duomenimis, jis spėjo, kad garantinio tiekimo tarifas liepai galėtų būti 38 ct/kWh (29 ct/kWh po kompensacijos).
Pasak M.Nagevičiaus, su valstybės numatytomis kompensacijomis, kurios bus taikomos nuo 2022 metų liepos 1 dienos iki 2022 metų gruodžio 31 dienos, tarp vartotojų mokamos kainos ir 24 ct/kWh, pasirinkimas tarp tiekėjų tampa „įdomus“, nes, kad ir ką gyventojai bepasirinktų, iki 2022 metų pabaigos, matyt, mokės vienodai.
„Bet, kadangi ta kompensacija negali būti didesnė, nei 9 ct/kWh, tai reiškia, kad jei elektros kaina, kurią Jums tiekėjas (tame tarpe ir garantinis tiekėjas) parduos bus didesnė, nei 33 ct/kWh, turėsite mokėti ir tuos 24 ct/kWh ir dar skirtumą tarp tiekėjo kainos ir 33 ct/kWh“, – pabrėžia ekspertas.
Pasirinkus nepriklausomo tiekėjo su biržos kaina susietą planą, bet kuriuo atveju mokėsite mažiau nei būdami garantiniame tiekime.
„Apibendrinant, gyventojai, pasirinkdami variantą nieko nedaryti ir pasilikti prie garantinio tiekėjo, greičiausiai jau nuo liepos mokės 2-8 eurais daugiau, nei pasirinkdami bet kokį tiekėją, tiesiog negalvodami. Su laiku skirtumas, tikėtina, turėtų išaugti iki 5–15 eurų ar net dar didesnės sumos, jei elektros rinkos kainos augs arba jei valstybė nuspręs nuo kitų metų nebeleisti po porą šimtų milijonų eurų per metus elektros kainų kompensacijoms“, – pridūrė M.Nagevičius.
Fiksuoti kainą ar nefiksuoti?
Nusprendusiems pasinaudoti Vyriausybės suteiktu antru šansu pasirinkti elektros tiekėją, ekspertas pataria nuspręsti ar fiksuoti elektros kainą ilgesniam laikotarpiui, ar ne.
„Tai jau grynai finansinis sprendimas. Ir tai turbūt vienas esminių pasirinkimų, pasirenkant elektros tiekėją ir jo siūlomą planą. Darant šį pasirinkimą, renkantis tarp fiksuotos kainos ir kintamos kainos, svarbiausias klausimas yra jūsų nuomonė apie tai, ar elektros kaina ateityje kils, ar kris“, – teigia M.Nagevičius.
Gyventojai, pasirinkdami variantą nieko nedaryti ir pasilikti prie garantinio tiekėjo, greičiausiai jau nuo liepos mokės 2–8 eurais daugiau, nei pasirinkdami bet kokį tiekėją, tiesiog negalvodami.
Paprastai elektros kainą fiksuoti labiau apsimoka tada, kai tikimasi, kad kaina rinkoje ateityje kils, o kainos nefiksuoti ir prisirišti prie nuolat kintančios elektros kainos rinkoje apsimokiau tada, kai tikimasi, kad rinkos kaina ateityje kris.
„Žiūrint į elektros pardavimo ateities sandorius Europoje, mes nuolat matome tik blogėjančias prognozes. Pavyzdžiui Vokietijoje, kurioje vidutinė rinkos kaina 2020 metais siekė 3,1 ct/kWh, o 2021 metais siekė 9,7 ct/kWh dar prieš savaitę Leipcigo EEX biržoje elektrą, kuri bus pristatyta 2023 metais, Vokietijoje galima buvo pirkti už 22,4 ct/kWh. Užteko Gazprom pamažinti gamtinių dujų srautą, tekantį į Vokietiją, ir šiuo metu toje pačioje biržoje ateities sandoris elektrai, pristatytai 2023 metais jau siekia 23,2 ct/kWh“, – lygina M.Nagevičius.
Jis priduria, kad vėliau, 2024-2025 metams, numatomas šioks toks kainos kritimas, prognozuojant elektros pasiūlos augimą, į rinką įeinant daugiau šiuo metu intensyviai pradedamų statyti vėjo ir saulės elektrinių (16,5ct/kWh 2024 metams ir 14 ct/kWh 2025 metais), tačiau tokių vidutinių kainų, kokias turėjome iki 2021 metų, panašu, kad ilgai nematysime.
„Jei tikėtume tais rinkos ekspertais, kurie dabar Europoje sudarinėja ateities sandorius, matyt reikėtų sudaryti sutartis su ilgalaikiu kainos fiksavimu. Kitą vertus – iš karto turiu perspėti, kad rinkos analitikų ateities prognozės kinta beveik taip pat greitai, kaip ir pačios rinkos kainos“, – teigia M.Nagevičius.
Pasirinkus sutartį su ilgalaikiu kainos fiksavimu ekspertas rekomenduoja rinktis tiekėją pagal žemiausią kainą, o tiekėjų tarifus palyginti pasinaudojant VERT skaičiuokle.
Apsisprendus kokiam laikotarpiui fiksuoti kainą, reikia atsiminti, kad sutartį galima nutraukti, tačiau reikia išsiaiškinti, kokios yra sutarties nutraukimo sąlygos.
Gyventojai, sunaudojantys 1000—5000 kilovatvalandžių (kWh) energijos per metus ir patenkantys į antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją gali rinktis iki sekmadienio, birželio 26 dienos imtinai. Sutarties nepasirašę gyventojai bent pusmetį gaus garantinio tiekimo paslaugą, tačiau elektra jiems kainuos daugiau.
