ES prioritetas – atsinaujinantys energijos ištekliai
Latvijos prezidento patarėjas energetinio saugumo ir Europos reikalų klausimais Andris Piebalgas tikino, kad visai ES būtina užtikrinti energijos išteklių tiekėjų saugumą. Šį tikslą pasiekti yra gyvybiškai svarbu, nes ES per metus importuoja dujų ir naftos, kurių vertė siekia 400 mlrd. eurų.
Norint užtikrinti energijos tiekėjų saugumą visų pirma yra būtina juos diversifikuoti.
Didelis iššūkis, pasak Latvijos atstovo, yra užtikrinti, kad iki 2050 m. ES būtų įgyvendinta mažai anglies dvideginio išskiriančios ekonomikos vizija
Didelis iššūkis, pasak Latvijos atstovo, yra užtikrinti, kad iki 2050 m. ES būtų įgyvendinta mažai anglies dvideginio išskiriančios ekonomikos vizija.
A.Piebalgas minėjo, kad ES nori, kad jau 2030 m. 40 proc. sumažėtų į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o 27 proc. elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.
Latvijos prezidento patarėjas teigė, kad įsipareigojimas gaminti aplinkai draugiškesnę elektros energiją, reikš milžinišką „žaliosios energijos“ plėtrą ir atneš didelius pokyčius į visus ekonomikos sektorius.
„Ekopramonėje jau dabar dirba 4,2 mln. žmonių“, – sakė Latvijos atstovas.
NATO rimtai vertina grėsmes šalių narių energetiniam saugumui
NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro vadovas Gintaras Bagdonas teigė, kad energetinės grėsmės aljanso šalims yra vertinamos labai rimtai.
„Paskutinio NATO susitikimo metu 2014 m. Velse rugsėjį buvo pasirašyta deklaracija, kurioje įtvirtinta NATO politika energetinio saugumo klausimais“, – pasakojo G.Bagdonas.
Deklaracijoje minima būtinybė stiprinti energijos, naudojamos šalių karinėse pajėgose, efektyvumą, saugoti strategiškai svarbią energetikos infrastruktūrą, taip pat pažymėta žmonių energetinio švietimo būtinybė.
„Džiaugiuosi, kad energetinis saugumas tapo nuolatinės NATO darbotvarkės dalimi“, – teigė G.Bagdonas.
Jis taip pat pridūrė, kad norint užtikrinti energetinį saugumą, būtinas valstybės institucijų bendradarbiavimas tiek su privačiu sektoriumi, tiek akademine bendruomene.
Edwardas Lucasas: viskas klostosi teisinga linkme
Savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas savo mintimis su forumo dalyviais dalijosi būdamas Londone ir naudodamasis „Skype“ sistema.
„Viskas vyksta teisinga linkme, bet nepakankamai greitai“, – komentuodamas dabartinius Vakarų santykius su Rusija sakė E.Lucasas.
Žurnalistas priminė, kad NATO pagaliau turi sukūrusi Baltijos šalių apginamumo planus.
„NATO santykiai su Švedija ir Suomija taip pat yra geri. Vyksta žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas, kartu vykdomas jūros stebėjimas, o to ankščiau nebuvo. Jos tampa tarsi NATO narėmis. Tai labai gerai“, – glaudžiais Suomijos ir Švedijos santykiais džiaugėsi apžvalgininkas.
„Deja, mano šalis vis dar garsėja rusiškų pinigų plovimu“, – kai kuriais Vakarų šalių santykių su Kremliumi aspektais piktinosi britų apžvalgininkas.
Jis pridūrė, kad šios dvi Šiaurės šalys suprato, kad nėra pajėgios vienos apsiginti nuo galimos Rusijos grėsmės.
„Deja, mano šalis vis dar garsėja rusiškų pinigų plovimu“, – kai kuriais Vakarų šalių santykių su Kremliumi aspektais piktinosi britų apžvalgininkas.
Jis taip pat perspėjo dėl Rusijos propagandos priemonių, tokių kaip „Russia Today“ ir „Sputnik“, keliamo pavojaus dėl jose pateikiamos dezinformacijos.
Kalbėdamas apie vykstantį karą Ukrainoje, E.Lucasas paminėjo ir vieną iš didžiausių šalies ekonomikos problemų.
„Tai milžiniška korupcija energetikos sektoriuje“, – tikino apžvalgininkas, bet pridūrė, kad tiki, jog ilgalaikėje perspektyvoje, po 15 – 20 metų, Ukraina turi visas galimybes patirti politinę ir ekonominę sėkmę.
Tačiau vis dar nerimauju dėl rusiškų pinigų ir korupcijos kaip ginklo panaudojimo Europos šalyse, – sakė ištikimu Baltijos šalių draugu dažnai vadinamas E.Lucasas.
Jis pridūrė, kad Rusija vis dar stengiasi naudoti gamtines dujas kaip geopolitinio šantažo ginklą. Vis dėl to, pasak britų žurnalisto, Europoje šis ginklas po truputį tampa neveiksmingas.
„Tačiau vis dar nerimauju dėl rusiškų pinigų ir korupcijos kaip ginklo panaudojimo Europos šalyse“, – sakė ištikimu Baltijos šalių draugu dažnai vadinamas E.Lucasas.
„Apple“ turimų grynųjų pinigų kiekis – 20 kartų didesnis už Lietuvos biudžetą
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas savo pranešimo pradžioje akcentavo įvairius įdomius pastarojo meto ekonomikos reiškinius.
„Euras JAV dolerio atžvilgiu per metus nuvertėjo ketvirčiu. Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjo ketvirčiu per savaitę. O štai Šveicarijos frankas, euro atžvilgiu buvo nuvertėjęs net 30 proc. vos per vieną valandą.“, – įdomius faktus minėjo Ž.Mauricas.
Ekonomistas forumo dalyviams taip pat siūlė atspėti, kiek kartų kompiuterių gamintojos „Apple“ turimi indėliai grynaisiais pinigais viršija metinį Lietuvos biudžetą. Atsakymas nustebino daugelį – net 20 kartų.
„Lietuva atrodo stebėtinai gerai. Nepaisant Rusijos įvestų sankcijų ir jos ekonomikos recesijos, vis dar išlaikome gana aukštą augimą“, – Lietuvos ekonomikos būklę komentavo Ž.Mauricas ir paminėjo, kad ūkio augimo prognozės mūsų šaliai išlieka gana geros.
Baltijos šalių tikslas – integracija į ES energetikos sistemą
„Nuo pat įstojimo į ES Baltijos šalių tikslas buvo tapti visaverte bendros ES energetikos sistemos dalimi“, – forume atidarymo kalboje teigė Lietuvos energetikos viceministras Aleksandras Spruogis.
Jis pasidžiaugė sėkmingai vykstančia elektros tilto į Lenkiją statyba. Šis projektas, anot A.Spruogio, padidins energetinio saugumo lygį regione.
Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jaroslawas Czubinskis tikino, kad Varšuva remia ir džiaugiasi vykdomais energetiniais projektais – elektros tilto ir dujų jungties statyba.
„Pirmą kartą Baltijos šalys taps bendros ES energetikos rinkos dalimi“, – pridūrė A.Spruogis.
Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jaroslawas Czubinskis tikino, kad Varšuva remia ir džiaugiasi vykdomais energetiniais projektais – elektros tilto ir dujų jungties statyba.
„Rusija ilgą laiką naudoja savo energetikos monopolį, siekdama politinių tikslų“, – tikino Ukrainos ambasadorius Valerijus Žovtenko.
„Dėl Rusijos agresijos Ukraina neteko daugiau negu pusės energijos šaltnių – akmens anglių, kurias dabar Ukraina privalo importuoti“, – pridūrė V.Žovtenko.
