Lietuvos energetikos instituto mokslininkų parengta Nacionalinė energetikos strategija jau netrukus bus atiduota visuomenės ir politikų teismui. Nors joje ir nėra teiginių, kad Visagino atominė elektrinė (VAE) nereikalinga, strategija leidžia suprasti, kad su konkurencinga elektros kaina ji nesusijusi.
Svarbiausia – apsispręsti, kokios elektros norime
Mokslininkai siūlo nekelti klausimo – ar mums reikia naujos atominės elektrinės. Tačiau siūlo apsispręsti, ko norime ateityje – vartoti pigią importinę elektrą ar turėti savo generavimo šaltinį, kuris kainą gerokai pakeltų.
Todėl mokslininkai pasiūlė kelis scenarijus. Su jais buvo supažindinti ir žurnalistai. Rudenį Seimas turėtų apsispręsti dėl priimtiniausio Lietuvai varianto.
Energetikos ministras Rokas Masiulis taip pat neturi kategoriškos nuomonės apie atominę elektrinę. Tačiau primena laiką, kai startavo projektas. „VAE buvo pradėta vystyti tada, kai savikaina buvo mažesnė nei kaina rinkoje“, – sakė jis.
Mokslininkai strategijoje siūlo kelis scenarijus, kurie turi tiek teigiamas, tiek neigiamas puses. Pavyzdžiui, jei nuspręstume gaminti daugiau savo elektros, tai nebūtinai ji bus konkurencinga. Kol kas importinė elektra yra konkurencingiausia, ir lietuviškai elektrai konkuruoti darosi vis sunkiau.
„Dabar yra beprecedentiškai žemos elektros kainos, ir tai pripažįsta visi“, – sakė R.Masiulis. Tačiau daug kas priklauso nuo Švedijos – jei uždarys atomines elektrines, kaina regione kils.
Nėra svarbi kaip manyta anksčiau?
Energetikos instituto mokslininkai strategijoje pabrėžia, kad atominė nėra tokia būtina ne tik ekonominiu, bet net ir saugumo atžvilgiu.
„Tai nėra kritinis objektas saugumo atžvilgiu“, – pastebėjo Lietuvos energetikos instituto direktorius Sigitas Rimkevičius.
Strategija buvo kuriama apie metus, o štai estai jau trejus metus kuria savo strategiją. Žinoma, Lietuvos energetikos strategija – ne pirmoji, ir ne paskutinė. Paprastai kiekviena valdžia pristato savo strategijas.
Strategija bus pristatyta diskusijoms visuomenei, energetikams, mokslininkams, aplinkosaugininkams, transporto specialistams, politinėms partijoms. Kaimyninės bei Skandinavijos valstybės taip pat bus supažindintos.
„Į Lietuvą turime žiūrėti ne kaip į atskirą šalį, o turime matyti tarptautinį kontekstą. Lietuva yra gerai integruota energetiškai“, – sakė energetikos ministras R.Masiulis.
Ministras viliasi, kad nauja strategija bus priimta dar šį rudenį Seime. Tačiau kaip į ją pažiūrės naujas Seimas, galima tik spėlioti.
Importas – kaip niekada pigus
Lietuvos energetikos instituto mokslininkas, vadovavęs strategijos kūrimo darbo grupei, Arvydas Galinis pastebėjo, kad didelę reikšmę įgavo kabelis į Švediją, taip pat ir Lenkiją.
Todėl Lietuva dabar turi galimybę importuoti elektrą tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų. Konkurencija mažina kainą. Be to, Lietuva kasmet didina energijos gavybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Tačiau saulė, vėjas elektrą gamina nepastoviai, priminė mokslininkas A.Galinis.
Strategijoje numatyti įvairūs geopolitiniai, saugumo scenarijai ir kas nutiktų su šalies energetika, kaip ją paveiktų, pavyzdžiui, jei būtų nutrauktas importas ir panašiai.
Vienas iš scenarijų – veikianti Visagino atominė elektrinė, taip pat – daugiau energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Viskas priklauso nuo kainos
Viename iš scenarijų – Lietuva turi galimybę pasigaminti bent pusę reikalingos elektros energijos. „Tačiau jei norime daugiau – reikėtų daugiau apkrauti dujines elektrines, o tokiu atveju būtų mažiau atsinaujinančių išteklių energijos“, – sakė A.Galinis.
Jei pastatytume atominę elektrinę – dujinių elektrinių reikėtų mažiau, tačiau tuo pačiu ir žaliosios energijos reikėtų mažiau. Be to, pusė savos elektros reiškia ir didesnes energijos kainas.
Europos Komisija siekia, kad ES šalyse būtų naudojama bent 55 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių iki 2050 metų. Jei Lietuva turės tai pasiekti, atominė elektrinė su savo energija „netilps“, sako mokslininkai.
Energetikos strategijoje nesiūloma riboti elektrą iš trečiųjų šalių. Anaiptol, mokslininkai mano, kad šiuo atveju reikia elgtis racionaliai ir naudotis galimybe importuoti konkurencingą elektros energiją tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų.
