Tai paliestų visus elektros vartotojus, o ypač elektros kainų pokyčiams jautriausius gyventojus, kurie dažniausiai suvartoja mažiausiai elektros energijos, todėl neišdiskutavus tokio siūlymo, jam neturėtų būti pritarta.
„Šie siūlymai nebuvo suderinti su Energetikos ministerija. Mūsų nuomone, dabar pasiūlyta kainodara, įvedant fiksuotą mokestį, nėra socialiai teisinga, nes toks pats mokestis būtų mokamas nepriklausomai nuo suvartoto energijos kiekio ir turimos elektros galios. Bet kokius naujus kainodaros siūlymus reikia išsamiai išdiskutuoti ir įvertinti, kad jie nedarytų jokios neigiamos įtakos vartotojams“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
ESO, komentuodama ministerijos sprendimą, tikino, kad svarbiausius pokyčius aptaria su ministerija.
„Pažymime, jog pastovioji dedamoji nėra priemonė pajamoms didinti – bendrovė jokių papildomų pajamų dėl pastoviosios dedamosios įvedimo negaus. Pajamų, gautų iš pastoviosios dalies, dydžiu siūlome mažinti kintamos dalies dydį – 1 kilovatvalandės kainą. Tokį kainodaros principą taiko beveik visi elektros skirstomųjų tinklų operatoriai Europoje, įskaitant ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje. Taip pat jis taikomas ir kitų komunalinių paslaugų tiekėjų – vandens, šilumos, dujų“, - rašo ESO.
Bendrovės teigimu, elektros tinklų priežiūros kaštai nepriklauso nuo suvartoto elektros energijos kiekio: „Didžiąją dalį mūsų kaštų sudaro pastoviosios sąnaudos, todėl pastoviosios dalies įvedimas leistų elektros tinklo priežiūros sąnaudas paskirstyti teisingiau: mažinti sąsają su persiunčiamu elektros energijos kiekiu ir labiau atsižvelgti į realią sąnaudų kilmę – ją susieti su infrastruktūros įrengimu ir jos priežiūra.“
ESO skaičiavimais, mėnesio išlaidos elektrai su pastoviąja dedamąja kitąmet sumažėtų apie 900 tūkst. klientų.
