Penktadienį komentuodamas ES energetikos ministrų posėdyje priimtus sprendimus, D.Kreivys pasidžiaugė, kad naujajame energetikos gamintojų viršpelnių padalijimo plane bus pritaikyta išimtis, iš esmės skirta būtent Lietuvai – šalys importuojančios daugiau elektros nei pagamina, sudarys dvišales sutartis su eksportuojančiomis šalimis.
Šie sutarimai yra privalomi. Daugiausia elektros Lietuva gauna iš Švedijos, todėl su šia šalimi ir būtų sudarytos tokios sutartys. Jas reikėtų pasirašyti iki gruodžio 1 d.
Ministras negalėjo pasakyti, kokias sumas Lietuva galėtų tikėtis gauti pasirašiusi tokias sutartis, kadangi nėra aišku, kiek pinigų galėtų surinkti Švedija, iš kurios Lietuva importuoja daugiausiai elektros.
„Švedijoje daug energijos yra gaminama atominėse elektrinėse, kurios yra pakankamai nusidėvėjusios ir pati energijos savikaina yra žema. Dabar aš nenoriu teigti, kad mes gausime vienokią ar kitokią sumą, bet kokia dalis yra neužkontraktuota, mes diskusijose išsiaiškinsime“, – kalbėjo D.Kreivys.
Anot jo, penktadienį daugiausiai laiko ES energetikos ministrai diskutavo dėl gamtinių dujų kainų lubų nustatymo.
„Šalių noras turėti vienokias ar kitokias lubas yra pakankamai aiškus. Mes siūlome dviejų žingsnių planą – pirmasis žingsnis galėtų būti labai lengvai pasiekiamas, tai [kainų] lubos dujoms, kurios naudojamos elektrai gaminti“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo ministras.
Antrasis žingsnis, anot D.Kreivio, būtų kainų lubos visoms didmeninėje rinkoje parduodamoms dujoms.
Lietuva palaiko siūlymą perviršį tarp pagal tokią tvarką ES perkamų dujų kainos ir realios kainos finansuoti ES lygiu.
Ministras pabrėžė, kad yra siūlomas ir kitas variantas – įvesti dinamines lubas, kurios būtų susietos su gamtinių dujų kainomis JAV ir Azijos rinkose.
Paklaustas, ar negali atsitikti taip, kad įvestos dujų kainų lubos atbaidys kitus tiekėjus nuo Europos rinkos, D.Kreivys pripažino, kad rizikos egzistuoja.
„Bet tokioms rizikoms valdyti yra kontrainstrumentai. Apie kontrainstrumentus buvo diskutuojama šiandien. Nereikia pamiršti, kad dujų rinka nėra tas pats, kas elektros rinka. Nėra taip, kad dujoms neatėjus, mes jų ir neturime – yra saugyklos, yra ilgalaikiai kontraktai ir taip toliau. Tos rizikos nėra tokios tiesioginės kaip elektros rinkoje“, – kalbėjo ministras.
Penktadienį buvo priimtas spredimas įpareigoti Europos Komisiją (EK) parengti dokumentą, kuris „atspindėtų“ dujų kainų lubų įvedimą.
Tokį dokumentą gali parengti tik Europos Komisija, šalys narės tokios teisės neturi.
„Manau, kad tas procesas su dujų kainos lubomis juda į priekį, jis spartės ir mes turėsime antrą priemonę šalia viršpelnių, kurį yra žymiai didesnė“, – kalbėjo ministras.
Kaip skelbta anksčiau penktadienį, Europos Sąjungos energetikos ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl rugsėjo viduryje Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų, skirtų padėti skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams.
Susitarimu nustatytos bendros priemonės, kuriomis bus siekiama mažinti elektros paklausą ir surinkti bei perskirstyti energetikos sektoriaus perteklines pajamas galutinių vartotojų naudai.
Viršpelniai būtų pasidalinami pagal dvišales sutartis su eksportuojančiomis valstybėmis, o procese tarpininkautų EK. Įsigaliojus reglamentui, dvišalių sutarčių sudarymas bus privalomas. ES valstybės narės, daugiau nei 100 proc. priklausomos nuo elektros importo, ir pagrindinės elektrą eksportuojančios šalys privalės tokius dvišalius susitarimus sudaryti dar iki gruodžio 1 d.
„Lietuva daugiausiai elektros importuoja iš Švedijos, dalis ateina iš Latvijos, tačiau tas srautas iš Latvijos yra „suvežtinis“, – aiškino ministras.
Taryba susitarė nustatyti viršutinę 180 EUR/MWh pajamų ribą mažesnes ribines sąnaudas patiriančioms elektros energijos gamintojoms, tarp jų ir susijusias su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, branduoline energija ir lignitu, rašo BNS.
Nors tokių įmonių gaminama elektra yra gana pigi, šie gamintojai galėjo uždirbti dėl prekybos biržose naudojamos praktikos elektros kainas pritraukti prie brangiausio reikiamą kiekį pasiūlyti galinčio gamintojo –dažniausiai tai yra dujas naudojantis gamintojas.
Valstybių surinktos pajamos bus naudojamos elektros vartotojams paremti ir apsaugoti.
Ministrai taip pat sutarė dėl savanoriško tikslo sumažinti bendrąjį elektros energijos suvartojimą 10 proc. bei dėl privalomo tikslo sumažinti vartojimą 5 proc. didžiausios kainos valandomis.
Nuspręsta, kad laikotarpiu nuo 2022 metų gruodžio 1 dienos iki 2023 metų kovo 31 dienos valstybės narės turės nustatyti 10 proc. valandų, kuriomis tikėtina elektros kaina bus didžiausia, ir tokiomis valandomis sumažinti suvartojimą, o šiam tikslui pasiekti galės laisvai pasirinkti pageidaujamas ir tinkamas priemones.
BNS skelbia, kad bus galimi ir lankstūs sprendimai, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės specifiką – pavyzdžiui, pajamų ribą bus galima didinti.
Ministrai taip pat susitarė nustatyti laikiną privalomą solidarumo įnašą, pagrįstą perviršiniu pelnu, gautu iš veiklos naftos, dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriuose.
Šis įnašas bus skaičiuojamas iš 2022 ir (arba) 2023 metų apmokestinamo pelno, kuris daugiau kaip 20 proc. viršys ankstesnių trejų metų pelno vidurkį.
Taryba susitarė, kad valstybės narės galės laikinai taikyti mažesnes už sąnaudas reguliuojamas elektros energijos kainas mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Minėtos priemonės yra laikinos ir neeilinio pobūdžio ir galios nuo 2022 metų gruodžio 1 dienos iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.
Energijos vartojimo mažinimo tikslai galios iki 2023 metų kovo 31-osios, tuo metu rinkos pajamų „lubos“ galios iki 2023 metų birželio 30 dienos.
