Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia Rusijos rengimąsi Baltijos šalių atsijungimui nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo vertinantis kaip grėsmę, todėl, jo nuomone, sinchronizavimui su Vakarais reikia ruoštis greičiau.
„Tokia grėsmė visada egzistuoja ir aš tai galiu tik patvirtinti. Dabar turime situaciją, kuomet techniškai nei mes galime atsijungti šią dieną, nei mus gali atjungti. Bet suprantant strateginį desinchronizacijos planą, klausimas yra abiejų pusių pasirengimo, ir tikrai nenorėtume, kad mūsų strateginis tikslas būtų naudojamas kaip šantažo priemonė. Dėl to turime būti pasirengę kaip įmanoma greičiau atsijungti nuo tos sistemos ir prisijungti prie kontinentinių tinklų“, - BNS sakė Ž. Vaičiūnas, antradienį sinchronizavimo klausimus aptaręs su nauja Lenkijos ambasadore Vilniuje Urszula Doroszewska.
„Litgrid“ duomenimis, Rusija šiuo metu stiprina elektros tinklą ties Estijos siena, be to, ji neatmeta galimybės statyti lanksčias elektrines Karaliaučiuje, kas užtikrintų elektros tiekimą šiam regionui po desinchronizavimo. Taip pat stiprinamas elektros tinklas Baltarusijoje, Astrave, kur statoma atominė elektrinė.
Baltijos šalys iškėlė tikslą, kad 2025 metais turėtų atsijungti nuo rusiškosios elektros sistemos, todėl tam pradėjo ruoštis ir Rusija, stiprindama savo elektros tinklus. Tačiau Ž. Vaičiūnas teigė negalintis pasakyti, kada Rusija galėtų būti pasiruošusi atjungti Baltijos šalis.
„Aš kitos pusės pasirengimą atsijungti traktuoju kaip potencialią grėsmę, bet apie konkrečias datas dar nekalbėčiau“, - teigė energetikos ministras.
„Litgrid“ duomenimis, Rusija šiuo metu stiprina elektros tinklą ties Estijos siena, be to, ji neatmeta galimybės statyti lanksčias elektrines Karaliaučiuje, kas užtikrintų elektros tiekimą šiam regionui po desinchronizavimo. Taip pat stiprinamas elektros tinklas Baltarusijoje, Astrave, kur statoma atominė elektrinė.
Baltijos šalys birželį turėjo pasirašyti supratimo memorandumą dėl elektros tinklų sinchronizavimo, tačiau to nepadarė, susiginčijusios, kaip tai turėtų būti daroma. Lietuva pasisako už sinchronizavimą per Lenkiją per dabartinę elektros liniją „LitPol Link“, tuo metu Estija tikina, kad tai nebūtų pakankamai saugu ir siekia, kad būtų statoma antroji jungtis arba sinchronizavimas vyktų per Skandinaviją.
Tačiau Lenkija yra aiškiai pasakiusi, kad antros linijos statyba būtų per sudėtinga, tad įsivėlus į diskusijas sinchronizavimo projektas galėtų sustoti.
Anot Ž.Vaičiūno, su Lenkijos ambasadore kalbėta apie tai, kad net ir nesant politinio sutarimo tarp valstybių, svarbu tęsti techninius darbus.
„Turint omenyje, kad regione politiškai neturime sutarimo dėl tų techninių parametrų, techninių sąlygų, tai kalbėjome apie tai, kad reikia pasirengti techniškai, o jau kokie tie sprendimo būdai - yra labai įvairūs ir formatai yra skirtingi“, - teigė jis.
Ž. Vaičiūnas minėjo, kad įmanoma sudaryti ir dvišalius susitarimus, tačiau neatsakė, ar tai reikštų, kad Estija būtų atskirta nuo likusių valstybių.
„Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas praėjusią savaitę teigė nerimaujantis, jog Baltijos šalys vis dar nepasiekė politinio susitarimo dėl vieno svarbiausių dešimtmečio energetikos projekto - trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa. Anot jo, norint, kad pavyktų iki 2025 metų atsijungti nuo rusiškosios elektros sistemos - vadinamojo BRELL žiedo - darbus reikia vykdyti kuo skubiau.
