– Energetikos srityje dirbate jau 20 metų, kas labiausiai įstrigo į atmintį karjeros metu?
– Pats didžiausias dalykas, kuris mane labiausiai motyvuoja toliau dirbti energetikos srityje – galimybė keisti supančią aplinką. Atrodo, diena iš dienos darai nesibaigiančius rutininius darbus, planuoji, ruošiesi, ir staiga pamatai savo darbo rezultatą – veikiančią jėgainę ir gaminamą elektros bei šilumos energiją. Natūralu, kad tie dalykai labai sutelkia ir skatina siekti didesnių rezultatų.
Man turbūt pasisekė, nes per savo karjerą teko prisidėti prie reikšmingų pokyčių visoje Lietuvos energetikoje. Karjeros krikštas buvo 2005-2010 metais, kai vyko Kauno hidroelektrinės rekonstrukcija – teko dalyvauti šiame projekte nuo planavimo ir pasirengimo iki pačio starto. Šios rekonstrukcijos metu buvo pakeisti pagrindiniai agregatai, padidinta elektrinės galia, pratęstas jos eksploatacinis laikas.
Vėliau teko statyti Klaipėdos kogeneracinę jėgainę, buvome pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Trečiasis stambus projektas buvo biokuro jėgainės paleidimas, o nuo 2018 metų dirbu prie KKJ projekto. Šiandien jėgainė padeda sutvarkyti iki 200 tūkst. tonų atliekų, kurios kitu atveju keliautų į sąvartynus. Kasmet jėgainė pagamina apie 500 GWh šilumos ir apie 170 GWh elektros energijos, skaičiuojama, kad KKJ gali pagaminti apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos, ir taip prisidėti prie šalies energetinės nepriklausomybės.
– Kas jus – tuo metu jauną specialistą pastūmėjo energetikos link?
– Šiandien galiu sakyti – atsitiktinumas. Pirmasis mano išsilavinimas buvo daugiau susiję su ekonomika, rinkodara ir pardavimais. Džiaugiuosi, kad energetika pasiūlė įdomią karjerą – turėjau galimybę iš pradžių praktiškai pažinti įrenginius, kuriuos teko pardavinėti, o vėliau įgijau ir teorinių žinių. Kai nusprendžiau siekti karjeros energetikoje, baigiau termoinžinerijos studijas ir šiandien darau tai, kas man įdomu, turiu galimybę kurti dalykus, kurių prieš tai nebuvo. Be to, prisidedu ir prie švaresnės ir tvaresnės aplinkos.
– Kuo skiriasi energetika praeityje ir šiandien?
– Prieš 20 metų Lietuvoje energetika buvo daugiau tradicinė: dominavo iškastinis kuras, dideli katilai, didelės turbinos. Tiesa, jau veikė hidroelektrinė, tačiau visa energetikos sistema buvo pastatyta ant didybės – monumentalių įrenginių, agregatų. Šiandien energetika yra visai kitokia – ji yra decentralizuota, fragmentuota, lankstesnė ir judresnė. Energetika tampa aktuali visiems – žmogui, verslui, gamtai.
Šiandien energetika yra visai kitokia.
Vartotojai vartoja atsakingai, atsiranda daugiau gaminančių vartotojų – patys matome, kaip auga saulės ir vėjo elektrinių parkai. Lygiai tas pats vyksta ir šiluminėje energetikoje – pereiname prie šilumos gamybos ir tiekimo, tačiau tuo pačiu metu derinami keli energetikos procesai. Atsiranda pramonės įmonės, kurios pačios gamina šilumą ar elektrą savo reikmėms, o perteklinę energiją parduoda į tinklą. Maža to, atsiranda ir šalčio poreikis – keičiantis klimatui atsiranda žmonių, kuriuos domina vėsinimas ir vėdinimas, ne tik šildymas. Apibendrinant, energetikos sritis šiandien tokia įvairialypė, kad įsitraukti į ją inžinerinį mąstymą turinčiam žmogui turėtų būti pats įdomiausias nuotykis.
– Jei galėtumėte apibūdinti dabartinę energetiko profesiją – ko jai reikia šiandien?
– Sunku atsakyti į šitą klausimą. Modernioji energetika, ko gero, yra kur kas universalesnė. Dabartinė Lietuvos energetika panaši į informacinių technologijų rinka prieš dvidešimt metų. Panašumų galima įžvelgti – Europos Žaliasis kursas aiškiai parodo, kad energetikos specialistų poreikis per artimiausią dešimtmetį augs kartais, o gal ir dešimtimis kartų. Kartu reikia žinoti, kad ši specialybė nėra lengva – perprasti ją ir teoriškai, ir praktiškai užtrunka.
Pavyzdžiui, kalbant apie profesionalą, kuris savarankiškai galėtų eksploatuoti kogeneracinę jėgainę – po universiteto studijų reikia dar mažiausiai metų praktikos su priežiūra. Jeigu žmogus turi patirties, tuomet šis terminas gali sutrumpėti iki pusės metų, tačiau tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, didelė investicija į žmogų, kad jis taptų savarankiškas. Taigi, energetiko specialybė yra skirta tiems, kas nori mokytis, augti ir tobulėti nuolat. Šiandien ši specialybė jungia inžineriją, ekonomiką, IT, taigi tobulėti reikia įvairiapusiškai.
– Ko palinkėtumėte tiems jauniems žmonėms, kurie planuoja rinktis energetiką?
– Palinkėjimas čia paprastas – įžengęs pro energijos pasaulio duris, tu supranti, kad žinios, kaip ir energija, iš niekur neatsiranda, ir nepranyksta. Taigi, smalsumas, noras tobulėti ir mūsų asmeninė energija transformuojasi į mūsų žinias, o jos vėliau virsta patirtimi, už kurią mokamas atlyginimas.
Jeigu šiandien tapsite atsinaujinančių šaltinių – vėjo, saulės ar bio energijos specialistu, po dešimties metų raškysite savo sėkmės vaisius.
Greičiausiai, kad jau netrukus kiekviena įmonė, kiekvienas verslas, kiekviena bendruomenė norės turėti savo atsinaujinančios energijos specialistą, taigi darbo tikrai netrūks.
