„Pasiūlymas yra keisti Šilumos ūkio įstatymą su tikslu, kad visame sektoriuje veikiantys dalyviai skatintų šilumos gamybą iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių. Tam galėtų būti sukurta žaliavos kilmės sertifikatų sistema, nustatomas tvarumo rodiklis pagamintam biokurui“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje sakė E.Purlys.
Pasak jo, kiekvienam šilumos tiekėjui ar gamintojui taip pat būtų nustatomas iš trečiųjų šalių importuoto biokuro kiekis.
„Kad ne daugiau kaip 20 proc. sudarytų iš trečiųjų šalių importuotas biokuro kiekis“, – aiškino viceministras.
Jo teigimu, tokios priemonės leistų nustatyti importuoto ir vietinio biokuro santykį ir neskatintų vietinių biokuro gamintojų didinti savo produkcijos kainas. Nauja tvarka įsigaliotų nuo 2021 metų balandžio.
E.Purlys prognozuoja, kad šiemet biokuro žaliava iš Baltarusijos sieks 20 proc. rinkos.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ vadovė įspėja, kad stabdyti biokuro gamybą žada apie 20 šalies įmonių. Pasak asociacijos direktorės Vilmos Gaubytės, Lietuvos gamintojai negali konkuruoti su kur kas pigesne baltarusiška žaliava.
„Lietuvos įmonių, tiekiančių biokurą, mažėja, jos stabdo veiklą. Daugiau negu 20 įmonių, nes nemato galybių sulaukti kito sezono. (...) Esame visiškai įvaryti į kampą ir nebeturime ką daryti. Neturime kitos galimybės, kaip viešai deklaruoti, kokia situacija“, – komisijos posėdyje teigė V.Gaubytė.
Ji siūlo skatinti biokuro gamybą iš vietinių žaliavų ir taip išlaikyti darbo vietas regionuose, įvesti dujų akcizą, suteikti lietuviškoms įmonėms pirmenybę patiekti kurą ir importuoti tiek, kiek jo trūksta.
Energijos išteklių biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis, prognozuoja, kad šiemet šilumos, pagamintos iš biokuro, kaina bus sumažėjusi iki 2005 metų lygio. Pasak jo, šiemet dar daug bus sudeginta praėjusių metų biokuro žaliavos likučių.
„Milžiniškas medienos importas pernai buvo – 1,2 mln. tonų per septynis mėnesius. Šiemet 25 proc. mažesnis bus nei pernai“, – prognozavo jis.
V.Jonučio teigimu, Baltarusijoje masiškai kertami miškai, nes dėl šiltų žiemų medžius puola kenkėjai ir tokia mediena tinkama tik deginimui, granulių ir plokščių gamybai.
Lietuvos įmonių, tiekiančių biokurą, mažėja, jos stabdo veiklą. Daugiau negu 20 įmonių, nes nemato galybių sulaukti kito sezono. (...) Esame visiškai įvaryti į kampą ir nebeturime ką daryti, – teigė V.Gaubytė.
Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius nesutinka, kad būtų ribojamas pigios medienos, tinkamos kurui, įvežimas iš Baltarusijos. Pasak jo, dabar Lietuvoje veikia 150 biokuro tiekėjų ir dabar jiems geriausias laikas įrodyti, kurios gali dirbti, o kurios, negalėdamos konkuruoti, žlugs.
Pasak E. Purlio, didžiausias biokuro tiekėjas, šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, užima 15,5 proc. rinkos ir nesiekia Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 metams numatytos 20 proc. rinkos ribos. 3/4 rinkos dalinasi ne mažiau kaip 15 įmonių – 17 įmonių užima 75 proc. rinkos.
Siekiama, kad Iki 2030 metų į Lietuvą importuojamas biokuro kiekis sudarytų ne daugiau kaip 20 procentų.
