Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlė į Energetikos įstatymo įstatymą įtraukti daugiau saugiklių, siekiant išvengti piktnaudžiavimo dėl numatytos valstybės subsidijos daliniam elektros kainų augimui.
Pirmiausiai ketinama aiškiai apibrėžti, jog elektros tiekimo kainos dalies kompensavimas taikomas tik energijos įsigijimo sąnaudoms, o ne veiklos sąnaudoms, tokioms kaip darbo užmokesčiui ar tiekimo veiklos maržai kompensuoti.
„Viskas atrodo logiškai, tačiau elektros Energijos įstatyme elektros energijos tiekimas yra suprantamas plačiau – ne taip, kaip pagal VERT metodikas. Tiekimas apima produkto pardavimą“, – komentuodama šį pasiūlymą kontraargumentavo energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Ji paaiškino, kad apskritai įsigijimo dalies kompensavimo koncepcijai ministerija pritaria, tačiau tokiu atveju galimai būtų subsidijuojamos įmonės, o ne galutinis vartotojas.
Energetikos ministerijos skaičiavimais, remiantis dabartiniais duomenimis, vien didmeninė kaina tarife sudarytų apie 20 ct.
„Klausimas, kaip tai atitinka Europos Komisijos komunikato nuostatas. Iš administracinės pusės taip pat gali būti sunkiai įgyvendinamas dalykas – vos ne prie kiekvieno plano reikės eiti ir žiūrėti. Įstatyme yra numatytos visos VERT galimybės atliekant subsidijos panaudojimo patikrinimą pasižiūrėti į nepriklausomų tiekėjų sąnaudas. Su tekstu reikėtų dar padirbėti – gali būti, kad apskritai negalėsime įgyvendinti šito viso mechanizmo“, – perspėjo ji.
Tuo tarpu posėdyje kalbėjęs VERT pirmininkas Renatas Pocius pritarė siūlymams, kad subsidijos turėtų būti susijusios su biržos kainomis, o ne tiekėjų sąnaudomis. Jis teigė, kad kitu atveju VERT būtų labai sudėtinga reguliuoti, ar tiekėjų kainos nėra dirbtinai padidintos, reaguojant į Vyriausybės subsidijas.
Kitas Seimo BFK pasiūlymas taip pat sulaukė diskusijų. Siūloma nepriklausomiems tiekėjams numatyti pareigą auditorių patikrai pateikti jiems skirtų valstybės kompensacijų lėšų panaudojimą, siekiant užtikrinti, kad iš valstybės biudžeto skirtos piniginės lėšos būtų panaudotos įstatyme numatytiems tikslams – elektros energijos kainų kompensavimui.
Nors dėl audito poreikio sutariama, VERT ir Energetikos ministerijos atstovų nuomonės, kokiu būdu šis auditas turėtų būti vykdomas, ir vėl išsiskyrė.
R.Pocius teigė, kad auditas turėtų būti įteisintas kaip prievolė visiems tiekėjams įgyvendinti jį savo lėšomis, tuo tarpu I.Žilienės nuomone, tikslas būtų pasiektas ir auditą taikant pasirinktinai.
„Tai, ką siūlo VERT pirmininkas yra reguliuojamoms įmonėms taikomą modelį. Pagal dabartinę sistemą visos reguliuojamos įmonės pačios atlieka auditus kiekvienais metais pagal VERT nustatytą užduotį. Viskas tvarkoje, sąnaudos yra įtraukiamos į tarifą ir tai yra pagrįstos sąnaudos“, – kalbėjo I.Žilienė.
Siūlomu atveju, auditus turės atlikti pačios įmonės. I.Žilienė teigė, kad tokia patikra racionali, kalbant apie reguliuojamas įmones, tačiau nepriklausomoms įmonėms šį modelį pritaikyti būtų sudėtinga, o audito sąnaudos neabejotinai nueitų į galutinę kainą.
Galiausiai pirminiams VERT pasiūlymams komitete pritarta, jie keliaus tolesniam svarstymui į pagrindinį Seimo komitetą.
Kompensuos ne daugiau nei 9 ct
Nors oficiali kompensacijų už elektros energiją tvarka dar nepatvirtinta, kadangi laukiama tikslių VERT apskaičiavimų, siekiama, kad elektros kaina vartotojams nebūtų didesnė nei 40 proc.
Planuojama, kad tie elektros vartotojai, nesvarbu, ar dalyvaujantys antrame elektros rinkos liberalizavime etape ar ne, galės gauti subsidiją didesnių nei 23 ct/kWh tarifų kompensavimui.
Šis skaičius dar bus patikslintas VERT paskelbus kito pusmečio reguliuojamas kainas. Tai turėtų įvykti gegužės pabaigoje.
Su nepriklausomais tiekėjais sutartis žemesniais tarifais pasirašę vartotojai subsidijos negaus, tačiau, pagal dabartinį sumanymą egzistuoja ne tik tarifo kainos minimumas, bet ir jo maksimumas. Planuojama, kad maksimali kompensacija galėtų siekti apie 9 ct.
„Jeigu bus toks vartotojas, kuris pasirašė elektros tiekimo sutartį už 40 ct/kWh, jam bus minus 9 ct ir jo tarifas bus 31 ct/kWh. Į subsidijos dydį įskaitytas ir PVM“, – paaiškino I.Žilienė.
Kompensacijos buitiniams vartotojams administravimą atliktų ESO.
Šiandien visuomenio tiekėjo tarifai yra kiek didesni nei 16,4 ct/kWh, be jokių subsidijų ši kaina nuo liepos šoktelėtų maždaug 0,49 ct/kWh.
Iš viso kompensacijoms už elektrą ir dujas iš biudžeto numatyta skirti 380 mln. eurų.
Tarp saugiklių – ir tiekėjų savikontrolė
Energetikos ministerija pati yra numačiusi ir įstatyme pasiūliusi saugiklių, kurie leistų išvengti nepriklausomų tiekėjų piktnaudžiavimo.
Energetikos ministerija saugikliais mato konkurenciją, kurioje veikia tiekėjų savikontrolė. „Nepriklausomi tiekėjai stebi vieni kitų veiklą ir esant bent pagrįstoms abejonėms dėl neskairios veiklos buvo teikiami skundai tiek Energetikos ministerijai, tiek VERT, tiek Konkurencijos tarybai“, – kalbėjo viceministrė.
Ministerija įstatyme įrašė draudimą keisti buitinių vartotojų sutartis, siekiant padidinti teikimo veiklos dedamąją ar teikimo veiklos maržą, išskyrus objektyviai pateisinamas priežastis.
„Reguliuotojui yra suteikiama teisė pasižiūrėti tokių nepriklausomų tiekėjų sąnaudas, paprašyti informacijos ir jie turi teisę tokią informaciją gauti“, – sakė I.Žilienė.
Tiekėjams taip pat draudžiama savo kainodarą ar rinkodarą tiesiogiai sieti su būsima subsidija. Taip pat pagal VERT nustatytą tvarką tiekėjai turės pateikti visą informaciją, kurios paprašys VERT, teikti ataskaitas.
Energetikos įstatyme numatyta, kad baudos tokiu atveju galėtų siekti iki 10 proc. įmonės metinių pajamų.
„Tos sankcijos yra pakankamai atgrasančios“, – kalbėjo I.Žilienė.
