Apie tai vis garsiau kalba ekspertai. Vienas jų – „Ignitis“ valdybos narys ir Verslo klientų ir plėtros tarnybos vadovas Haroldas Nausėda.
Pasak jo, šiandien belieka atsakyti sau, kiek, kaip šalis, esame pasiruošę judėti žaliojo kurso link tiek reguliacine, tiek techninių sprendimų, produktų rinkoje prasmėmis.
Ateities fokusas – tvarumui
„Būti žaliu, atsakingu – apsimoka tiek be valstybės paramos, tiek su ja – atsipirkimas gerokai greitesnis. Subsidijų daugėja ir tai džiugina, jos didina visos plėtros pagreitį. Konkuruoti su tradiciniais sprendimais pradeda ir technologijos, jos tampa ekonomiškai naudingesnės“, –kalbėjo H.Nausėda.
Dar vienas reikšmingas tvarumo svarbą ateityje išryškinantis aspektas – augantis jo poreikis rinkos lyderėmis laikomose Skandinavijos šalyse, taip pat Vokietijoje, Prancūzijoje. Pašnekovo teigimu, verslas vis labiau mezga ryšius su pasauliu, su kaimynais Šiaurėje ir Vakarų Europoje, iš kur ateina diktatas verslo kultūrai, atsakingiems verslo sprendimams.
Didėja poreikis ir konsultacijoms apie subsidijas, finansavimą, o finansų įstaigos pradeda teikti geresnes finansavimo sąlygas būtent tvariems verslams. „Proveržis ir planai į ateitį yra labai dideli, tiek iš Europos Komisijos, tiek iš vietinių agentūrų, ministerijų“, – tikina H.Nausėda.
Pašnekovas išskiria ir tvarumo idėjų populiarėjimą pačioje visuomenėje, ypač – jaunimo gretose. Nemaža dalis vartotojų esą labiau linkę brangiau mokėti už tvarius produktus, o potencialūs darbuotojai prioritetą teikia tvariems darbdaviams.
Atrankose didžioji dalis specialistų įvardijo, kad tvarumas jiems – svarbus.
„Per paskutinį pusmetį ir pats plėčiau komandą. Atrankose didžioji dalis specialistų įvardijo, kad tvarumas jiems – svarbus, paaiškėjo, kad darbuotojams rūpi kokioje organizacijoje jie dirbs, rūpi, kaip organizacija mato ateity tvarumo kontekste. Ir kuo toliau, tuo labiau šis klausimas bus svarbus“, – įsitikinęs „Ignitis“ atstovas.
Švarios energijos siekis
H.Nausėda pristatė ir svarbiausius žingsnius, padedančius prisidėti prie švarios energijos gamybos.
„Svarbiausias tikslas – nusigręžti nuo iškastiniu kuru grindžiamos ekonomikos ir skatinti naudoti atsinaujinančią energiją, tik tai leis pasiekti ambicingų Europos Sąjungos tikslų. Taip pat reikėtų skatinti energijos vartojimo mažinimą ir diegti energetiškai efektyvias priemones – galbūt vietoje vartojimo „kažko žalesnio“ galima apskritai nevartoti ir taupyti energiją, resursus?“, – svarstė H.Nausėda.
Jo teigimu, reikėtų numatyti ir daugiau galios vartotojams, suteikiant jiems informacijos bei galimybę rinktis, sudaryti sąlygas lanksčiau valdyti paklausą ir pasiūlą, skatinti dalyvauti rinkoje, iš jos uždirbti.
Reikėtų skatinti energijos vartojimo mažinimą ir diegti energetiškai efektyvias priemones.
Dar viena itin svarbi veiklos kryptis – tvarus judumas. Jo tikslas – mažinti išmetamų teršalų kiekį, spūstis miestuose, gerinti viešąjį transportą, – iki 2025 metų planuojama turėti net 13 mln. netaršių transporto priemonių. „Automobilių pramonė išgyvena virsmą, rinkos gigantai sprendžia egzistencinius klausimus, industrijoje braukiamas naujas brūkšnys – laukia įdomūs procesai tiek transporto priemonių gamybos pramonėje, tiek infrastruktūros plėtroje“, – mintimis dalijosi H.Nausėda.
Ne ką mažiau aktualus ir siekis visoje Europos Sąjungoje diegti automatizuotus skaitiklius bei išmanią apskaitą, užtikrinti integruotą bei skaitmeninė energijos rinką – sumanus energijos vartojimas taip pat viena iš prioritetinių sričių.
Sumanūs energetikos sprendimai
Į klimato kaitos mažinimo priemones planuojama investuoti solidi trilijono eurų suma. Tačiau efektyviam jos panaudojimo užtikrinimui svarbu gerai apgalvoti ir išmanius sprendimus, žinoti jų naudas, nuo ko pradėti.
Pasak „Ignitis“ atstovo, norint tapti energetiškai sumaniu verslu, reiktų nepamiršti keturių svarbių, tai pasiekti padedančių aspektų: mikrogeneracijos, taupymo, elektromobilizacijos ir CO2 neutralių energijos resursų naudojimo – tai pagrindinės kryptys, kuriomis turėtų žengti tvariu norintis būti verslas.
„Mikrogeneracija, arba šiuo atveju – saulės energijos sprendimų rinka, Lietuvoje stipriai auga. Pirmoji saulės elektrinė Lietuvoje ėmė veikti prieš 10 metų, o šiandien turime 10 tūkst. klientų, kurie naudojasi saulės energija. Ir nors atrodo, kad Lietuva – lietaus, ne saulės kraštas, tai netiesa, turime panašų potencialą kaip Vokietija, kuri šioje srityje dominuoja savo pajėgumu, apimtimis“, – sakė H.Nausėda.
Apskritai vis daugiau šalių ima suprasti saulės energijos vertę, tą galima pasakyti ir apie augantį elektromobilių poreikį. Lietuva registruotų elektromobilių prasme yra lyderė Baltijos šalyse, čia 2020 m. registruota beveik 1000 automobilių, Latvijoje ir Estijoje šis skaičius kone perpus mažesnis. Tai lemia ir tokie faktoriai kaip reguliavimas, didėjanti pasiūla, technologijos pokytis, kainos mažėjimas, palankus vartotojų požiūris – visa tai, tikėtina, ateityje tik dar labiau augs.
„Svarbus ir taupumas, išmanūs sprendimai, taupyti padeda ir seno apšvietimo keitimas moderniu, eikvojančiu mažiau energijos. Taip pat – CO2 neutralizavimo sprendimai, taupymas įvairiose gamybos, transporto srityse, žalios energijos naudojimas – tokiu atveju nereikia mokėti akcizo, rezultatas gerėja ir kaštų prasme“, – kalbėjo H.Nausėda.
