„Atsižvelgus į susiklosčiusią tarptautinę padėtį bei ES siekius stiprinti savo energetinį saugumą bei sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, galima manyti, jog šis planas prieštarauja šiems tikslams“, – teigiama vieno kreipimosi iniciatorių – Estijos europarlamentaro Urmo Paeto – pranešime spaudai.
Europarlamentarų grupė klausia EK, ar su ja buvo konsultuotasi dėl Rusijos dujų eksporto į ES didinimo.
Europarlamentarų grupė klausia EK, ar su ja buvo konsultuotasi dėl Rusijos dujų eksporto į ES didinimo bei per Baltijos jūrą nuteistų dujotiekių plėtros galimybių. Kreipimesi taip pat teiraujamasi EK nuomonės šiuo klausimu, įvertinus „Nord Stream“ plėtros projekto poveikį Ukrainai bei ES priklausomybės nuo importuojamų dujų, taip pat ir iš Rusijos, augimą.
„Gazprom“ su Vokietijos E.ON, Nyderlandų „Shell“ ir Austrijos OMV birželio viduryje pasirašė ketinimų protokolą iki Vokietijos nutiesti Baltijos jūrą kertančio „Nord Stream“ dvi papildomas gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų 55 mlrd. kubų.
1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu jungia Rusijos Vyborgą su Vokietijos Greifsvaldu. 8,8 mlrd. eurų kainavusių dviejų jo gijų pajėgumas – 55 mlrd. kubų dujų per metus.
„Nord Stream“ konsorciumo dalininkai – „Gazprom“ (51 proc. akcijų), Vokietijos BASF ir E.ON (po 15,5 proc.) ir Nyderlandų „Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF Suez“ (po 9 proc.).
