Energetikos ministerija pranešė pasirašiusi su šiomis bendrovėmis atitinkamus susitarimus.
„Europos Sąjungos klimato ambicijos auga, todėl kiekviena valstybė privalo maksimaliai išnaudoti visas galimybes mažinti energetikos sektoriaus poveikį klimato kaitai. Prie to prisidės ir Energetikos ministerijos pasirašyti susitarimai su didžiausiomis energetikos įmonėmis dėl energijos sutaupymo tikslų“, – pranešime sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Iki 2030 metų „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) turės pasiekti mažiausiai 1,6 TWh energijos sutaupymų, o „Epso-G“ antrinės įmonės „Amber Grid“ bei „Litgrid“ – bent 4,19 gigavatvalandės (GWh) galutinės energijos.
„Ignitis grupė“ išplatintame pranešime pabrėžia, kad 1,6 TWh sutaupymas yra ambicingas tikslas, o tokį elektros energijos kiekį visi Lietuvos gyventojai suvartoja per maždaug pusmetį.
„Pirmieji Baltijos šalyse įsipareigojome iki 2050 metų iki nulio sumažinti anglies dvideginio emisijas. Tai užtikriname ne tik vystydami žaliąją gamybą, tačiau ir skatindami energetiškai sumanius būdus taupyti energiją, optimizuoti vartojimą“, – pranešime sako „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas.
Svarbiausia susitarime numatyta energijos taupymo priemonė – išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimas, tačiau vien ja nebus apsiribojama. „Ignitis grupė“ ir ESO galės, be kita ko, deklaruoti ir kitų grupės įmonių pasiektus energijos sutaupymus.
Seimas birželį nustatė efektyvesnio energijos vartojimo tikslus. Siekiama iki 2030 metų Lietuvoje sutaupyti 27,28 TWh energijos.
Įstatymo pataisos numato, kad už atitinkamas sritis atsakingos ministerijos turės užtikrinti, jog pramonės sektoriuje būtų sutaupyta mažiausiai 5,456 TWh, paslaugų ir namų ūkių sektoriuose – 10,366 TWh, transporto sektoriuje – 10,912 TWh, žemės ūkyje – 0,546 TWh energijos.
Praėjusią savaitę Europos Komisija pateikė oficialų Lietuvos nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) plano vertinimą, kuriame pažymėjo, kad Lietuva turės skirti papildomų priemonių išsikeltiems tikslams energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje.
