Šiuose dokumentuose, kurie yra susiję su prieš septynerius metus kilusiu ginču dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo ir kurie į viešumą iškilo pirmoje šios savaitės pusėje, atskleista Rusijos įmonės „piktnaudžiavimo praktika“, rašo Briuselio leidinys „The EU Observer“.
Be kita ko, buvo paviešintas 272 puslapių prieštaravimo pareiškimas, kuris buvo parengtas 2015 metais, praėjus ketveriems metams po to, kai ES pareigūnai 2011 metais įvairiuose Europos miestuose atliko kratas maždaug 20 „Gazprom“ biurų ir konfiskavo daugiau kaip 150 tūkst. įmonės dokumentų.
Taip pat buvo atskleistas penkių puslapių priedas, kuriame pateiktas išankstinis „Gazprom“ pasiūlytų įsipareigojimų vertinimas.
Prieštaravimo pareiškime nurodyta, kad Rusijos įmonė Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje trukdė perparduoti dujas į kitas šalis.
Jame pažymima, jog „buvo siekta vidaus rinką padalyti pagal šalių sienas“, kad „Gazprom“ regione galėtų taikyti „nesąžiningą kainodarą“.
Pareiškime taip pat nurodoma, kad Rusijos įmonė „naudojosi savo dominuojančia padėtimi ir mainais už dujų tiekimą“ iš klientų reikalavo „... tam tikrų nesusijusių įsipareigojimų“. Pavyzdžiui, Lenkija buvo verčiama atsisakyti Jamalo dujotiekio kontrolės šiaurinėje Europos dalyje.
Priede išsamiai aprašyta, kaip „Gazprom“ naudojosi sąlygomis dėl paskirties vietos, uždrausdavo reeksportą, taikė apribojimus matavimo stotims ir atsisakydavo keisti pristatymo punktus, kad ES šalis „padalytų į segmentus“.
Jame pažymima, kad dėl „gerokai“ per didelių dujų kainų taip pat nukentėjo Danija, Suomija, Italija ir Nyderlandai, tačiau Europos Komisija nusprendė neįtraukti šių faktų į savo antimonopolinę bylą.
„Nesąžininga ir politiškai motyvuota kainodara (susijusi su Rusijos Federacijos politika Vidurio ir Rytų Europoje) yra pagrindinis „Gazprom“ verslo strategijos elementas“, – nurodoma Komisijos parengtame priede.
Vestager sprendimas
Senasis pažeidimų sąrašas į viešumą iškilo tuo metu, kai už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager rengiasi galbūt jau šį arba kitą mėnesį nuspręsti, ar pasiekti susitarimą su „Gazprom“, jei Rusijos dujų milžinė įsipareigos pataisyti savo veiklos metodus, ar nustatyti baudas, kurios gali siekti milijardus eurų.
Kol M.Vestager rengiasi priimti sprendimą, jos kolega, už energetiką atsakingas Komisijos narys Marošas Šefčovičius stengiasi užtikrinti, kad naujasis „Gazprom“ dujotiekis į Vokietiją, pavadintas „Šiaurės srautu 2“, neatvertų Rusijai dar daugiau galimybių piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.
Dėl „Gazprom“ praeities nuodėmių paviešinimo dar padidėjo politinis spaudimas M.Vestager laikytis griežto požiūrio.
„Vietoj sankcijų.... taikus „Gazprom“ ir Komisijos susitarimas?“ – komentuodamas dokumentas, „Twitter“ tinkle parašė Lenkijai atstovaujantis europarlamentaras Jacekas Saryuszas Wolskis.
„Sunkūs kaltinimai ir čia pat atlaidi reakcija, naivus tikėjimas abejotinais RU [Rusijos] įsipareigojimais, visiškai neatsižvelgiant į „Šiaurės srautą 2“ ir RU agresiją“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje, kad M.Vestager, svarstydama savo sprendimą, turėjo atsižvelgti į naujo dujotiekio ir Rusijos agresijos Ukrainoje klausimus.
„Šiaurės srautas 2“
Jeigu dujotiekis „Šiaurės srautas 2“, kaip planuojama, 2019 metais bus nutiestas Baltijos jūros dugnu, net 70 proc. ES parduodamų rusiškų dujų bus tiekiama maršrutu į Vokietiją.
Kritikai baiminasi, jog tai „Gazprom“ padės nutraukti tranzitą per Ukrainą ir dėl politinių priežasčių užsukti dujų čiaupą Vidurio ir Rytų Europos šalims, taip pat užtikrinti, kad ES rinkos ir toliau būtų suskaidytos, kad jose būtų galima taikyti didesnes kainas.
M.Šefčovičius trečiadienį teigiamai įvertino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą apie tai, kad reikėtų nuodugniau apsvarstyti naujojo dujotiekio „politinius“ ir „strateginius“ aspektus.
„Labai vertinu tai, kad Vokietija ir visų pirma kanclerė Angela Merkel aktyviai prisideda prie pastangų rasti sprendimą, kuris leistų apsaugoti Ukrainos, kaip dujų tranzito šalies, vaidmenį“, – pareiškė Komisijos narys.
Jis taip pat telefonu kalbėjosi su Rusijos energetikos ministru Aleksandru Novaku, kuris jį patikino, kad „po 2019 metų gamtinės dujos bus nenutrūkstamai tiekiamos Europai per Ukrainą“.
Antradienį tą patį pažadėjo „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, kuris dabar yra įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą.
Rusijos pažadai
Tuo tarpu šaltiniai Europos Sąjungoje leidiniui „The EU Observer“ pareiškė, kad Rusijos pažadai nėra priimami už gryną pinigą.
„Komisija ir toliau laikosi nuomonės, kad „Šiaurės srautas 2“ ... nedidina mūsų energetinio saugumo“, – pažymėjo šaltiniai.
Anot jų, A.Novako ir A.Milerio pažadai užtikrinti, kad per Ukrainą ir toliau būtų tiekiamos dujos, atrodo nelogiški.
„Jeigu bus toliau naudojamas tranzito per Ukrainą maršrutas, natūraliai kyla klausimas, ar reikalingas „Šiaurės srautas 2“ ir koks turėtų būti jo pajėgumas. Mūsų skaičiavimai rodo, kad, atsižvelgiant į visus esamus ir būsimus ... pajėgumus, ES bus galima tiekti iki 900 mlrd. kubinių metrų per metus, tuo tarpu mūsų poreikis sudaro apie 400 mlrd. kubinių metrų“, – pareiškė šaltiniai.
„Tačiau mes negalime pakeisti mums išdalintų kortų, nes daug kas priklauso nuo nacionalinių vyriausybių“, – pažymėjo šaltiniai ir pridūrė, kad teisinę prerogatyvą spręsti dėl „Šiaurės srauto 2“ turi tik Vokietija ir Rusija.