Kol ES vadovai savo telefonuose tikrino naujienas apie Jungtinėje Karalystėje vykstančius visuotinius rinkimus, viršūnių susitikimo dalyvių laukė didelius nesutarimus žadantys debatai kovos su klimato kaita finansavimo klausimais.
Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vadovaujama naujos sudėties ES vykdomosios valdžios institucija siekia, kad valstybės narės įsipareigotų iki 2050 metų sukurti klimatui neutralią ekonomiką.
Tačiau mažiausiai trys daug anglių suvartojančios Vidurio Europos valstybės reikalauja konkretesnių pažadų dėl finansavimo jų energetikos sistemai pertvarkyti.
Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos pasipriešinimas 2050 metų klimatui neutralios ekonomikos tikslui dar labiau įkaitins, kaip manoma, įtemptas diskusijas svarstant ilgalaikį ES biudžetą.
Kelios valandos prieš bloko lyderių susitikimą dešimtys tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ aktyvistų užsiropštė ant Europos Sąjungos naujosios būstinės pastato ir išskleidė didžiulį transparantą, perspėjantį dėl „klimato nepaprastosios padėties“.
Įsikišus policijai keletas aktyvistų buvo sulaikyti, bet naujajam Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'ui Micheliui atvykus į susitikimo vietą šis saugumo incidentas jau buvo pasibaigęs.
„Klimato kaita yra svarbiausias šios popietės susitikimo prioritetas. Tikiuosi, kad sudarysime susitarimą. Turime daug investuoti“, – sakė jis.
Paklaustas apie britų balsavimą Ch.Michelis buvo atsargus: „Visada gerbiu rinkėjų pasirinkimą, todėl palauksime ir pažiūrėsime, koks bus šių rinkimų rezultatas.“
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas neiškeitė dalyvavimo jo šalyje vykstančiuose rinkimuose į Briuselį, todėl Jungtinės Karalystės balsas, priimant sprendimus viršūnių susitikime, atiteko Ch.Micheliui.
Pastangos įtikinti Čekiją, Vengriją ir Lenkiją pritarti U.von der Leyen siūlomam Europos žaliajam planui daugiausia susijusios su 100 mlrd. eurų vertės „Teisingo perėjimo mechanizmu“.
Tačiau lenkų šaltinis perspėjo, kad ekonomikų perėjimas prie atsinaujinančių išteklių energetikos žada „dideles išlaidas ir iššūkius“.
Šaltiniai čekų ir lenkų delegacijose pranašauja, kad dėl ginčų viršūnių susitikimas gali užtrukti iki ankstaus penktadienio ryto ir baigtis nepasiekus jokio susitarimo.
„Neutralumo klimato kaitos atžvilgiu kaina yra astronominė“, – sakė Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas perspėdamas, kad vien jo šaliai tam reikėtų 26,5 mlrd. eurų.
„Norime, kad ES į tai atsižvelgtų kitu biudžetiniu laikotarpiu“, – sakė jis.
Šis biudžetinis laikotarpis apima 2021–2027 daugiametę finansinę programą (MFF), kuri bus dar vienas nemalonus klausimas ketvirtadienio sutikimo darbotvarkėje.
„Masinės peštynės“
Vakarieniaudami 27 valstybių vadovai turėtų apsvarstyti biudžetą. Klimato klausimai bus svarstomas atskirai, tačiau klimatui neutralios ekonomikos siekį stabdančios šalys nori, kad biudžete būtų aiškiai numatytas finansavimas energetikos sistemos pertvarkymui.
A.Babišas kelia dar vieną ginčytiną reikalavimą – prašo, kad branduolinė energetika būtų aiškiai apibrėžta kaip ekologiškos ekonomikos finansavimo sritis.
Jį palaiko ir kitos branduolinės energetikos vartotojos, ypač šios pramonės milžinė Prancūzija.
Tačiau savo branduolines jėgaines uždaranti Vokietija, palaikoma Liuksemburgo ir Austrijos, atsisako priskirti branduolinę energiją prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
Europos pareigūnai pripažįsta, kad tokiu metu, kai Madride vyksta Jungtinių Tautų forumas COP25 dėl klimato kaitos, nepasiekti susitarimo šiuo klausimu būtų gėdinga.
„Tai bus masinės peštynės“, – perspėjo vienas diplomatas.
Prieš šį viršūnių susitikimą Ch.Michelis surengė turą po Europos valstybių sostines, ieškodamas bendro sutarimo klimato ir biudžeto klausimais, tačiau jis pripažįsta, kad rasti konsensusą bus sunku.
„Taupusis penketas“
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Suomija siūlo 1,087 trln. eurų septynerių metų bloko biudžetą, grindžiamą nacionaliniais įnašais.
Tai sudaro 1,07 proc. viso Europos BVP, tačiau yra mažiau nei Komisijos prašyti 1,114 trln. eurų ir mažiau nei 1,3 proc. BVP, kurio siekė Europos Sąjungos parlamentas.
Vadinamasis „Taupusis penketas“ – Austrija, Danija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija – nenori leisti didinti ES išlaidas.
Tačiau Suomijos siūlomi apkarpymai reiškia mažiau lėšų perėjimui prie ekologiškos ekonomikos, pasienio pajėgoms, skaitmeninei ekonomikai ir gynybai. Pastarąją ypač akcentuoja Prancūzijai, raginanti stiprinti ES gynybos pajėgumus.
Išsprendę tarpusavio nesutarimus – arba atidėję jų sprendimą – penktadienį ES lyderiai vėl sugrįš prie „Brexito“.
Jeigu, kaip viliasi dauguma Europos sostinių, B. Johnsono Konservatorių partijai pavyks užsitikrinti tvirtą daugumą parlamente, Briuselis tikisi, kad britams pavyks ratifikuoti „Brexito“ susitarimą.
Tai reiškia, kad Didžioji Britanija sausio 31 dieną išstotų iš Bendrijos, todėl penktadienį ES lyderiai paprašys ES derybininko Michelio Barnier būti pasirengus jau kitą dieną pradėti derybas dėl prekybos.
