Briuselyje susirinkę 27 Bendrijos šalių lyderiai ieško būdų, kaip suvaldyti didėjančią infliaciją, energijos kainų šuolius, verslo silpnėjimą, blėstantį vartotojų pasitikėjimą ir didėjantį spaudimą biudžetams.
Lyderiai taip pat turės rasti priemonių prisitaikyti prie didesnių skolinimosi kaštų, Europos Centriniam Bankui (ECB) ruošiantis pirmąkart per pastaruosius 11 metų padidinti palūkanų normas, kad suvaldytų kainų augimą. ECB pirmininkė Christine Lagarde, planuojanti paskelbti didesnes normas ateinantį mėnesį ir dar kartą jas padidinti rugsėjį, prisidėjo prie ES viršūnių susitikimo aptarti blogėjančios bloko ekonomikos perspektyvos.
„Mūsų padėtis sudėtinga, – vykdama į aukščiausio lygio susitikimą sakė Švedijos premjerė Magdalena Andersson. – Mums labai svarbu surengti šią diskusiją.“
Ankstesnį dešimtmetį ES kovojo su virtine krizių, tokių kaip Graikijos įsiskolinimo problema ar trikdžiai transatlantinei prekybai, atsiradę vadovaujant ankstesniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Įtampą taip pat kurstė Jungtinės Karalystės išstojimas iš Bendrijos ir koronaviruso pandemija.
Vykdydama ekonomikos gaivinimo programą Europos Komisija penktadienį paskelbė planuojanti nuo liepos iki gruodžio išleisti dar 50 mlrd. eurų vertės euroobligacijų, kad padėtų bloko narėms pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
Dabar, kai Rusijos karo Ukrainoje pabaigos vis dar nematyti, o ES siekia griežtinti baudžiamąsias sankcijas Maskvai, blokas privalo kovoto su grėsmėmis ekonomikai daugelyje frontų.
Vienas didžiausių iššūkių yra energetika, nes ES daug metų buvo smarkiai priklausoma nuo Rusijos eksportuojamos naftos, gamtinių dujų ir anglių.
Derindamasi prie amerikiečių ir britų baudžiamųjų priemonių Rusijai, ES nuo balandžio išplėtė jau anksčiau precedento neturėjusias JAV ir Jungtinės Karalystės sankcijas rusiškam kurui. Draudimas importuoti rusiškas anglis įsigalios rugpjūtį, o didžiosios dalies rusiškos naftos bus palaipsniui atsisakyta per ateinančius aštuonis mėnesius.
Tuo metu pati Maskva trikdo gamtinių dujų tiekimą, kuriam ES sankcijų kol kas netaiko, baimindamasi smarkiai pakenkti Europos ekonomikai. Iki karo pradžios blokas iš Rusijos gaudavo apie 40 proc. savo suvartojamų dujų.
„Labai tikėtina, kad Rusija naudois dujomis ir energija Europos Sąjungos šalims šantažuoti, – sakė Suomijos premjerė Sanna Marin. – Rusija tuo naudosis kaip įrankiu, kaip prieš nukreiptu ginklu, todėl turime padėti vieni kitiems.“
Maskva jau sumažino dujų tiekimą penkioms ES valstybėms, įskaitant daug jų importuojančias Vokietiją ir Italiją. Dar šešioms šalims, įskaitant Suomiją, tiekimas buvo visiškai nutrauktas.
Vokietija ketvirtadienį inicijavo trijų stadijų krizinio apsirūpinimo dujomis plano antrąją dalį. Baiminamasi, kad didžiausios Europos ekonomikos problemos pasijus toli už šalies ribų, todėl tikėtina, kad vėliausios ES ekonomikos augimo prognozės yra pernelyg optimistinės.
Gegužę Europos Komisija prognozavo, kad ES ekonomika šiemet augs 2,7 proc., o ateinančiais metais – 2,3 procento. 2021-aisiais augimas siekė 5,4 proc, o 2020-aisiais dėl pandemijos poveikio ekonomika susitraukė 5,9 procento.
Karo Ukrainoje „poveikis bus didžiulis ne vien Vokietijai, bet ir visoms kitoms Europos šalims“, perspėjo Belgijos premjeras Alexander'as De Croo.
ECB pažadėjo sukurti priemonę, turinčią padėti apsaugoti 19 euro zonos šalių nuo sumaišties rinkose, mėgindama suvaldyti rekordinę 8,1 proc. infliaciją.
„Ateinantys keli mėnesiai bus labai sunkūs“, – pripažino Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, ketvirtadienį dalyvavusi ES viršūnių susitikimo pirmosios dienos programoje.